Tai, kas dar pernai birželį atrodė tik graži idėja, šiandien Sūduvoje jau virsta pirmaisiais „Camino Lituano“ kilometrais – ne deklaracijomis, o bandomaisiais žygiais ir bendruomenių pasirengimu priimti piligrimus.
Paskutiniame Šakių rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos narė, Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ vadovė Ilona Šeflerienė kolegoms pristatė piligriminio kelio atšakos Šakių rajone sumanymą bei informavo apie prasidėsiančius bandomuosius žygius. Dar prieš tai, vasario 6-ąją, ji dalyvavo susitikime su „Camino Lituano“ valdybos nariu Mariumi Minkevičiumi ir Sūduvos kelio koordinatoriumi Egidijumi Blandžiu, aptarė galimos atkarpos testavimo galimybes, bendradarbiavimo kryptis ir tolimesnius žingsnius.
Artėjant pirmajam bandomajam žygiui, I. Šeflerienė dalijosi mintimis, kad kai planavo „Camino Lituano“ piligrimų kelio atkarpos testavimą per Šakių rajoną, juokavo, jog „tikrų žiemų jau beveik nebūna“, bet šie metai priminė – žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Nepaisant oro sąlygų, maršruto testavimas suplanuotas ir įvyko jau praėjusį savaitgalį.
„Camino Lituano“ nėra vien tikinčiųjų piligrimystės maršrutas – tai kelias, kviečiantis pažinti kultūrą, istoriją, gamtą, vietos bendruomenes ir tuo pat metu jungiantis Lietuvą su europiniu piligriminių kelių tinklu. Šakių kraštas šiame kontekste įvardijamas kaip natūralus tęsinys: sakraliniai objektai, aiškus kultūrinis identitetas, pėsčiajam tinkamas kraštovaizdis ir gyvos bendruomenės būtų tai, kas keliautojui sukurtų patirtį, o regionui – ilgalaikę vertę. Planuojama atkarpa laikoma nuosekliu šio europinio kelio tęsiniu Suvalkijoje.
Praėjusį savaitgalį „Camino Lituano“ piligrimai kartu su aktyviais Šakių krašto bendruomenių nariais leidosi į žvalgybinį žygį. Išbandyti du potencialios atšakos Suvalkijoje etapai: Kiduliai–Gelgaudiškis ir Gelgaudiškis–Plokščiai. K. Songailos nuotr.
Potenciali nauda, kaip svarstė net ir pirmą kartą dar pernai birželį Kudirkos Naumiestyje susirinkę šios idėjos entuziastai, čia būtų matoma labai akivaizdžiai: didesnis rajono žinomumas, papildomas impulsas vietos turizmui bei smulkiajam verslui, daugiau priežasčių sustoti ne vien pravažiuojant, o pasilikti nakvynei. Kelio atsiradimas galėtų kurti ilgalaikę kultūrinę vertę ir stiprinti bendruomenių įsitraukimą bei pasididžiavimą savo kraštu.
Bene svarbiausias dabartinio etapo darbas yra maršruto testavimas, kai žmonės tikrins pasirinktos atkarpos kelio saugumą, infrastruktūros tinkamumą, vertins galimas paslaugų vietas. Kitaip tariant, aiškinsis ne tik „kur gražu eiti“, bet ir kur realiai bus galima atsikvėpti, rasti vandens ir nakvynę. Šakių rajone praėjusį savaitgalį jau pratestuotos kelios preliminarios atkarpos: vieną dieną – 16 km nuo Kidulių iki Gelgaudiškio, o kitą dieną nuo Gelgaudiškio iki Plokščių. Šie bandomieji žygiai buvo pirmasis indikatorius, kaip galėtų atrodyti būsimas kelias per rajoną.
Kad į pagrindinį kelią galėtų įsilieti ir Sūduva, svarsto ne tik šakiečiai, bet ir kaimynai iš Kalvarijos ir Vilkaviškio. Pastarieji jau taip pat testavo maršrutus. Kadangi piligrimų keliai visada buvo gyvi tiek, kiek gyvos buvo pakeliui esančios bendruomenės, į procesą kviečiami įsitraukti vietos gyventojai, bendruomenės, turizmo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai, savanoriai. Siekiama, kad testavimo etapas taptų pagrindu tolimesniam oficialiam atkarpos įteisinimui.
Kasmet „Camino Lituano“ keliu pražygiuoja apie 10 tūkst. žmonių, daugiausia balandžio–spalio mėnesiais, pakeliui aplankydami svarbiausius sakralinius, gamtos ir kultūros paveldo objektus. Kelias pradėtas kurti 2016 m., oficialiai atidarytas 2017 m. Punioje. Pagrindinis jo kamienas driekiasi nuo Žagarės iki Seinų Lenkijoje, papildomai išsišakodamas per kitus Lietuvos regionus.
Šakių rajone pradėti bandomieji žingsniai rodo nuoseklų pasirengimą galimai „Camino Lituano“ atšakai, kuri, sutelkus bendruomenes ir institucijas, galėtų tapti europinio piligrimų kelio dalimi Suvalkijoje. Neatmetama, kad Šakių atkarpa oficialiame „Camino Lituano“ žemėlapyje atsiras jau šių metų rudenį.
Eduardas iš Griškabūdžio:
