Kurynės parką puoselės susitelkę

Kurynės parke tiltą per Siesartį pastatė parko savininkas, tačiau laiptai jau nesaugūs. Pasak Slavikų seniūno Redo Juškaičio, parku besirūpinantis Edmundas Naujokaitis žada per vasarą laiptus sutvarkyti. D. Pavalkio nuotr.

Daugeliui žinomas Juškakaimių kaime (Slavikų sen.) esantis Kurynės dendrologinis parkas, įkurtas ir daug metų puoselėtas kraštiečio, jau šviesios atminties dr. Zigmo Naujokaičio. Šiandien parkas yra atviras lankytojams, tačiau reikalauja nemenkos priežiūros. Parko savininkas tikisi, kad, bendradarbiaujant su seniūnija, savivaldybe, parkas ir toliau žavės lankytojus natūralia gamta ir čia augančiais dekoratyviais medžiais ir krūmais.

Slavikai – pasienio gyvenvietė, nors ypatingų lankytinų vietų neturi, bet turistai mėgsta važiuodami vieškeliu nuo Kidulių iki Kudirkos Naumiesčio užsukti į Kurynės parką. Atstatyta brasta per upelį, nutiestas kelias, pastatyta klėtelė, vėliau – aukštas pėsčiųjų tiltas ir dekoratyvinė altana. Parką, apimantį 6,8 ha plotą, įkūrė technikos mokslų daktaras, kraštotyrininkas, vertėjas Z. Naujokaitis. Nepriklausomybės metais jis atgavo tėvų žemę, dalyje kurios sumanė savo lėšomis įkurti parką: buvo tvarkoma teritorija, buldozeriu raunami kelmai, lyginami išrausti grioviai, duobės. Palaipsniui atgaivintos pievos, išryškinti Siesarties vingiai. Konsultuodamasis su specialistais jis įsigijo, iš sėklų, auginių ar skiepūglių išaugino dekoratyvinius medžius ir krūmus, juos sodino, kūrė želdinių grupes. 2015 m. parke auginamą dendrologinį rinkinį sudarė 540 dekoratyvinių medžių ir krūmų. Parkas nuo 2017 m. yra saugomas valstybės.

Pirmadienį į Kurynės parką palydi Slavikų seniūnas Redas Juškaitis. Prie vartų informacinis stendas, kuriame skelbiama, kad parko lankymas galimas visomis darbo dienomis savarankiškai nuo 10 val. iki sutemų, tik prašoma parko teritorijoje elgtis atsakingai, o išėjus uždaryti vartus.

Užeinam ir mes. Kol kas parke lėtai bunda dekoratyviniai medžiai, želdiniai ir kita augmenija, užtat parkas pilnas paukščių čiulbesio ir Siesarties vandens tėkmės garsų. Parką juosia Siesarties upelio vingis, supa aukšti skardžiai, rėvos.

Norint patekti į tolesnę parko teritoriją, reikia pereiti pėsčiųjų tiltu per Siesartį. Seniūnas rodo supuvusius ir sulūžusius tiltelio laiptus, kuriuos jau reikia keisti, o parko šeimininkai pakabinę užrašą, perspėjantį, kad lieptas bus taisomas, lipti draudžiama.

juskaitis kuryne2Prieš aštuonerius metus vykdant projektą parkas buvo aptvertas tvora, įrengti vartai, informaciniai stendai, suoleliai, pavėsinė. Šis turtas iki šiol yra seniūnijos balanse, o jį perduoti parko savininkui neleidžia įstatymai. D. Pavalkio nuotr.

Pasak seniūno, pernai, mirus parko įkūrėjui Z. Naujokaičiui, parkas perėjo artimųjų žinion. Parko tvarkymu rūpinasi sūnus Edmundas Naujokaitis.

„Tokį aukštą pėsčiųjų tiltą per Siesartį Naujokaičiai ir sukonstravo bei pastatė. Kalbėjau su parku besirūpinančiu E. Naujokaičiu. Jis sakė, kad pagrindinis darbas ir būtų atnaujinti laiptus, kad lankytojai galėtų saugiai jais užlipti ant tilto. Reikia perdažyti ir paties tilto metalines konstrukcijas, – sako seniūnas. – Kažkada a. a. Z. Naujokaitis yra užsiminęs, kad galbūt visą parką perduotų seniūnijai, kad būtų tęstinumas ir parkas išliktų ateities kartoms. Be abejo, būtume mielai perėmę. Nors būtų reikėję nemenkos priežiūros, bet mes neturime Slavikuose tiek daug įžymių ir lankytinų vietų. Tačiau parkas taip ir liko privačiose rankose.“

Seniūnas pasakojo, kad parkas lankytojams buvo pritaikytas 2018–2019 m. – tada įvykdytas projektas „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Šis projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo, o jį vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybė. Iš projektinių lėšų buvo sutvarkytas kelias, parko teritorija aptvertas tvora, įrengti vartai, pastatyta pavėsinė-scena, suoleliai, stendai. Visas šitas turtas dabar seniūnijos balanse, tad seniūnas kreipėsi į savivaldybę, kalbėjosi su parko savininku, kad galbūt būtų galimybė šį turtą perduoti jam.

Neseniai parke lankėsi ir savivaldybės sudaryta komisija, apžiūrėjo parką, aptarė seniūno pasiūlymą dėl turto perdavimo parko savininkui. Tačiau tokia procedūra negalima. Kaip paaiškino savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Urbonienė, savivaldybės turtas privačiam asmeniui gali būti perleistas privatizavimo būdu, o panaudos pagrindais – asociacijoms, viešosioms įstaigoms.

„Jei nurašomas turtas, jį reikia išimti iš nekilnojamo turto registro ir likviduoti nuo žemės paviršiaus. Nuvažiavę į parką įvertinom turto būklę. Ir tvoros stovi, ir suoliukai neblogos būklės. Parke daug retų augalų, kuriuos tinkamai prižiūrint, manau, būtų kiekvienam malonu lankytis parke. Tad ir komisija siūlė, kad reikia rasti bendradarbiavimą tarp privataus parko savininko ir savivaldybės. Gal kažkokiai bendruomenei, asociacijai tą turtą savivaldybė galėtų perduoti pagal panaudą ir visuomenė galėtų naudotis tuo, kas jau sukurta. Tad turtą nuspręsta palikti seniūnijos žinioje“, – kalbėjo A. Urbonienė.

Kalbintas parko savininkas, Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigas E. Naujokaitis dar kartą pabrėžė, kad parką galima lankyti neatlygintinai.

„Vienintelis trikdis tai yra lieptelis, kurio laiptus reikia remontuoti. Planuojam gal per vasarą sutvarkyti. Parko didžiuosius plotus nušienaus vietos ūkininkas, mažesnius – bandysim savo jėgomis. Šiemet įleisim į parką stovyklautojus. Ir patys periodiškai atvažiuosim pagyventi. O dėl dekoratyvinių medžių, želdinių priežiūros tarsimės su Šakių savivaldybe, gal pasiūlys kokį sprendimą, specialistą, kuris yra atsakingas už želdinių priežiūrą“, – mintimis dalinosi parko savininkas.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko teigimu, Kurynės parką reikia išsaugoti, kad jis galėtų ir toliau gyvuoti. Pasak vedėjo, nors tai ir privati teritorija, tačiau reikia visų bendro požiūrio.

„Kaip įveiklinti parką, jau čia nuo parko savininko priklauso. Tai yra privati teritorija. Jeigu jie imsis kažkokių veiklų, tai tikrai sveikintina, tačiau investuoti į parką savivaldybė negali. Kurynės parkas yra toks traukos taškas, čia vykdavo anksčiau ir kultūriniai renginiai. O parke augančių medžių ir želdinių priežiūrai, manau, reikia jau specifinių žinių, specialisto“, – kalbėjo D. Aštrauskas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar matote prasmę jungtis prie Šaulių sąjungos ar karo komendantūrų?

klausimelis 06 02Arūnas iš Ringaudų:

Tokios organizacijos šiandienos geopolitiniame kontekste yra labai prasmingos ir reikalingos. Nors apie komendantūras žinau mažai, trūksta informacijos, bet galvoju, kad jos ypač aktualios šiuolaikiniam jaunimui – mano nuomone, jie kiek išlepę ir mažai ką moka, tad tokia veikla išmokytų didesnės atsakomybės. Kiekvienas pilietis privalo turėti bent minimalias žinias ir aiškiai suprasti, kas yra mūsų priešas. Nors pats auginu vaikus ir laiko trūksta, jei kiltų reali grėsmė, tikrai nebėgčiau į užsienį, kaip kai kurie sako, o likčiau čia. 

klausimelis 06 02 2

Vakaris iš Gelgaudiškio:

Nors apie Šaulių sąjungą ar karo komendantūras kol kas tik šiek tiek girdėjau, žinau, kad tai yra pasiruošimas galimoms grėsmėms. Anksčiau apie narystę jose rimtai nesvarsčiau, tačiau dabar jau pradedu domėtis. Manau, kad jungtis prie tokių organizacijų yra prasminga ir naudinga. Jei iškiltų reali grėsmė, būtų kur kas ramiau būti apmokytam ir pasiruošusiam, todėl tikrai matau prasmę apsvarstyti galimybę prisijungti prie šaulių ar komendantūros.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.