Balandžio 14 d. Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko išplėstinis Jaunimo reikalų tarybos posėdis, į kurį buvo pakviesti jaunimo organizacijų, neformalių jaunimo grupių bei su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai. Jie turėjo progą pristatyti 2026m. jaunimo projektų finansavimo konkursui pateiktas paraiškas, taip pat atsakyti į tarybos narių klausimus.
Klausimų, beje, netrūko, nes jau šių metų pradžioje tarybos nariai nutarė, jog sieks aiškiai įvertinti planuojamų veiklų turinį, pagrįstumą ir naudą jaunimui. Tiesa, ne visi pareiškėjai pasinaudojo galimybe savo idėjas pristatyti gyvai – penkių projektų atstovai posėdyje nedalyvavo.
Iš viso konkursui, sako savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Judita Ambrasienė, buvo pateikti 23 projektai, tačiau du jų neatitiko formaliųjų kriterijų, todėl net nebuvo vertinami. O likusieji projektai po pristatymo įvertinti ir nuspręsta, kad septyni bus finansuojami iš dalies, vienam finansavimas neskirtas, o likusieji gaus tiek lėšų, kiek buvo prašyta paraiškoje.
Šiemet konkursas išsiskyrė tuo, kad vertindami projektus tiek vertintojai, tiek tarybos nariai daugiau dėmesio skyrė kokybei ir realiai kuriamai pridėtinei vertei.
„Norisi, kad projektai būtų ne vien formalūs renginiai, o prasmingos veiklos, kurios duoda realią naudą jaunimui“, – pabrėžė J. Ambrasienė. 
Jaunimo reikalų koordinatorė Judita Ambrasienė (dešinėje) sako, kad jaunimo projektų konkursas turi būti ne formalus lėšų paskirstymas, o paskata teikti vis brandesnes, geriau pagrįstas ir didesnę vertę kuriančias iniciatyvas. D. Pavalkio nuotr.
Pasak jos, jaunimo iniciatyvoms šiemet savivaldybės biudžete numatyta 23 tūkst. 230 eurų. Vienam projektui, kaip ir ankstesniais metais, maksimaliai galima skirti 1 tūkst. eurų. Nors lėšų pakanka, jaunimo reikalų koordinatorė sako, kad visgi svarbiausia, kaip jos panaudojamos.
Projektų vertinimas vyko keliais etapais. Pirmiausia paraiškas pagal nustatytus kriterijus įvertino trys nepriklausomi savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti ekspertai, o galutinius sprendimus, susipažinusi su jų išvadomis ir pačių pareiškėjų pristatymais, priėmė Jaunimo reikalų taryba.
Išplėstinis posėdis ir buvo skirtas tam, kad kiekvienas, pateikęs paraišką, turėtų galimybę savo idėją pristatyti, o prireikus – apginti. Stebint pristatymus susidarė įspūdis, kad kai kuriems pareiškėjams tai padėjo sustiprinti savo pozicijas, o kitiems vis dėlto pritrūko argumentacijos. J. Ambrasienė pastebi kad šiemet aiškiai išryškėjo ir projektų kokybės skirtumai – vieni už tą pačią sumą suplanuoja net kelias veiklas, įtraukia partnerius, organizuoja tęstines iniciatyvas, o kiti apsiriboja vienu trumpu renginiu.
„Natūralu, kad mūsų pareiga žiūrėti, kur yra didesnė vertė“, – kalbėjo koordinatorė.
Tarp geriausiai įvertintų projektų – Zanavykų muziejaus neformali jaunimo grupė „Zanavykai“, surinkusi 106 balus iš 110 galimų. Aukštais balais įvertintos ir kitos iniciatyvos – Gelgaudiškio, Gerdžiūnų, Paluobių jaunimo, jaunųjų policijos rėmėjų projektai. Pasak J. Ambrasienės, tokie projektai išsiskiria aiškia struktūra, veiklų įvairove ir realiu įsitraukimu.
Šiemet svarbi naujovė dar ir ta, kad visi pareiškėjai gaus išsamų grįžtamąjį ryšį. Pasak jaunimo reikalų koordinatorės, tai padės išvengti pasikartojančių klaidų ir stiprins projektų kokybę ateityje.
„Nenorime kritikuoti, o kaip tik norime pareiškėjams padėti tobulėti“, – teigė J. Ambrasienė.
Be to, siekiant užtikrinti projektų kokybę ne tik planavimo, bet ir įgyvendinimo etape, Jaunimo reikalų tarybos nariai buvo kviečiami aktyviau įsitraukti – apsilankyti vykstančiuose renginiuose, stebėti veiklas, palaikyti iniciatyvų organizatorius ir įvertinti realų jų poveikį.
Eduardas iš Griškabūdžio:
