Praėjusį ketvirtadienį vykusio Kontrolės komiteto posėdžio metu buvo kalbama apie Šakių socialinių paslaugų centro veiklos efektyvumą. Nors auditas įstaigoje buvo baigtas beveik prieš metus, savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė konstatavo, jog centras yra pavyzdys, kaip reikia dirbti. Jai pritarė faktiškai visi posėdžio dalyviai.
Nuotr. Šakių socialinių paslaugų centro vadovė Vilma Bielskienė.
Su audito kontrolės ataskaita susipažinusi komiteto ir tarybos narė Aurelija Maksvytienė teigė, kad centro veikla labai naudinga, skaidri ir sąžininga. „Įstaigos vadovė Vilma Bielskienė tiesiog išsireikalavo dar vienos paslaugos – globos į namus, kurią šiuo metu gauna 19 žmonių. Dėl to įsteigti ir keli nauji etatai. Be to, kiek teko pačiai susidurti, direktorė labai rūpinasi centro veikla, stengiasi dėl jo. Vis sakydavo, kad jai reikia tai kėdės, tai rūbų, lovų ar lazdelės. Ji niekada nepamiršta žmonių“, - teigė A. Maksvytienė.
Kontrolierė A. Domeikienė pripažino, kad tikrindama įstaigą daugiausiai dėmesio kreipė į gaunamas pajamas, išlaidas ir „popierinius“ dalykus, tačiau jai susidarė įspūdis, kad tai pavyzdys, kaip reikia dirbti. „Nesakau, kad nebuvo trūkumų, bet visos klaidos buvo ištaisytos audito metu. Be to, labai daug darbo įdėję įstaigos vadovai. Tvarkingai apskaityti paslaugų gavėjai, ir apskritai labai tvarkingos bylos. Buvo labai malonu pas juos dirbti ir, manau, kad daugeliui įstaigų tai turėtų būti pavyzdys. Reikia tik palinkėti sėkmės“, - kalbėjo savivaldybės kontrolierė. Ji stebėjosi V. Bielskienės imlumu, noru dirbti, nesėdėti vietoje bei siekti naujovių, plėsti veiklą.
Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigė, kad ši biudžetinė įstaiga nėra iš tų, kurios tik prašo pinigų. „Džiugu, kad ieško galimybių užsidirbti iš savo veiklos, plečia paslaugų sferą. Jie tikrai nebijo darbo ir nori kuo daugiau aprėpti. Sakyčiau netipinė biudžetinė įstaiga“, - kalbėjo E. Grigaitienė. Pasak jos, metų pradžioje iš savo veiklos centras planavo surinkti 55 tūkst. litų., o dabar jau planuoja iki 90 tūkst. litų. Per liepos mėnesį centrui pavyko uždirbti daugiau nei 9 tūkst. litų.
Teigiamai apie centro veiklą atsiliepė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. Ji teigė, kad kartais trūksta skyriaus ir centro glaudesnio bendradarbiavimo, tačiau, jos manymu, tai turėtų pavykti išspręsti.
Šakių socialinių paslaugų centrui komitete atstovavusi darbuotoja Edita Macevičiūtė - Orentienė teigė, kad veikloje didesnių problemų nėra. Nebent tai, kad centras neturi normalių patalpų, skirtų sandėliavimui, be to, dažnai trūksta ir įvairių kompensacinės technikos priemonių.
Kaip teigė E. Macevičiūtė - Orentienė, pagrindinės centro funkcijos yra socialinės paslaugos, pagalba į namus, dienos socialinė globa, transporto paslaugos, techninės pagalbos išdavimas bei nuoma. Šiuo metu centre yra 129 lankomi asmenys, 19 asmenų teikiama dienos socialinė globa, 6 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 25 vaikai ir 104 asmenims teikiama pagalba namuose. Be to, centras turi padalinius Lukšiuose ir Kudirkos Naumiestyje, tačiau kaip kalbėta Kontrolės komitete, Lukšiuose esantis centras nėra pilnai išnaudotas.
A. Domeikienė susitikimo metu kėlė centro patalpų klausimą bei ragino ateityje pagalvoti, kur jį būtų galima įkurdinti. „Jau, Dieve, padėk, varge varge kokios ten patalpos. Tokiais laiptais užlipti ir sveikam yra ką veikti. Tikrai ne tokiose patalpose turėtų būti tokio svarbumo įstaiga“, - apie Socialinių paslaugų centrą, įkurtą buvusios bibliotekos patalpose, kalbėjo kontrolierė.
„Centras neturi skundų, bet to paties negalėčiau pasakyti apie seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus“, - teigė kontrolės komiteto ir tarybos narys Kęstutis Gudelevičius. Pasak jo, net po trijų prašymų seniūnijos socialinės darbuotojos iš jo nesugeba paimti mirusios mamos neįgaliojo vežimėlio. „Nejau nėra tokių, kuriems jo reikėtų“, - teiravosi komiteto narys. L. Pocevičiūtė žadėjo išsiaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija. Dažniausiai, kaip teigė centro socialinė darbuotoja, mirus žmogui artimieji kompensacinę techniką į centrą pristato patys arba informuoja, kad pasiimtų darbuotojai.
Dalyvavusieji Kontrolės komitete kėlė klausimą, ar negalėtų ir seniūnijose dirbančios socialinės darbuotojos būti pavaldžios centrui, kuris, kaip jie įsitikino, tvarkosi gerai. Taip, daugelio nuomone, būtų didesnis susikalbėjimas, atsakomybė. Tačiau taip padaryti būtų gana sudėtinga, nes seniūnijose esančios socialinės darbuotojos dirba ne tik su rizikos šeimomis. Didžiąją jų darbo dalį sudaro išmokų mokėjimas. Be to, kai kurios dirba po pusę etato ir tą, ir tą darbą. Ar dėl to iš tikro pasikeistų teikiamų paslaugų kokybė, faktiškai niekas atsakyti negalėjo.