Asta GVILDIENĖ

Kai 2008 metais Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą ir pavedė Aplinkos ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, ji turėjo būti pradėta vykdyti dar 2009-aisiais. Tačiau net besibaigiant 2011 metams savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teigimu, jo kabinete guli tik kalnai papkių, kuriose suarchyvuoti visų rajono seniūnijų gyventojų, norinčių su valstybės pagalba pasikeisti šiferinius stogus, paraiškos, o paramos dar toli gražu nematyti.

Nuotr. Kol žmonės skaičiuoja, kiek, be transporto išlaidų, kainuos priduoti šiferį pavojingų atliekų aikštelėse, suirę ir kenksmingas medžiagas skleidžiantys lakštai riogso tiesiog kiemuose.

Kitąmet pradės įgyvendinti

K.Kuncaičio manymu, kai šiandien tokia ekonominė padėtis būtų, naivu tikėtis, kad ši Asbesto šalinimo programa galėtų pajudėti intensyviau. Taigi šiferiniai stogai tiek kaimuose, tiek miestuose lieka pačių gyventojų rūpesčiu. Kitąmet programos įgyvendinimui ketinama skirti apie 23 mln. litų. Tačiau, jei ir bus skirta lėšų, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, tai tik tiek, kad  bus įmanoma pakeisti tik po vieną šiferinį stogą kiekvienoje seniūnijoje. „O kaip išskirti tą vieną žmogų? Kuris bus tas laimingasis? – klausė jis. - Įsivaizduokite, koks bus kitų žmonių, taip pat laukiančių paramos, nepasitenkinimas.“

 
Galimybės tokios, kokios yra

Šiuo metu mūsų rajone jau atlikta šiferinių stogų inventorizacija. Kiekviena rajono seniūnija perdavė Ūkio skyriui surinktus duomenis, kiek žmonių, turinčių įteisintą namų valdą, kreipėsi dėl stogo keitimo paramos. „Skaičiai velniškai dideli, o apsukos lėtos, - neslėpė K.Kuncaitis. -  Tokiu tempu keičiant stogus visiškai asbestą iš mūsų aplinkos galima tikėtis pašalinti tik per keletą dešimtmečių.“  Be to, Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų tik nuo 2014-ųjų. Taigi, daug vilčių dėti į Asbesto šalinimo programą neverta - galimybės yra tokios, kokios yra.

Aplinkos ministerija, kuruojanti miestų daugiabučių namų renovavimą, neturėtų pamiršti ir kaimo gyventojų. „Jei lėšos skiriamos Daugiabučių namų renovavimo rėmimo programai, o pagal Civilinį kodeksą niekuo nesiskiria daugiabučių ir privačių namų savininkai, tai atrodytų būtų logiška paremti ir šiferinių stogų keitimą“, - mano K.Kuncaitis, matantis čia tik vieną išeitį – galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos pinigais. Neišgalinčius pasikeisti stogo ir nebesitikinčius gauti jokios paramos galima paguosti tik tuo, kad nejudinamas šiferinis stogas sveikatai labai nekenkia.

Kol ministerijos svarsto, iš kur gauti lėšų Asbesto šalinimo programos įgyvendinimui, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios, pavyzdžiui, Jurbarko rajone. Tačiau, pasak Ūkio skyriaus vedėjo, nereikia net lyginti Jurbarko su Šakiais. Jurbarkas yra probleminis rajonas ir Vidaus reikalų ministeriją skiria jam didesnį finansavimą. Net Daugiabučių namų finansavimo programa pas juos geriau vykdoma. K.Kuncaičio teigimu, renovuojant namus gyventojams savo lėšų reikia prisidėti tik 15 proc., likusią dalį padengia savivaldybė. „Tokių pinigų mes negauname, todėl negalime savo rajono gyventojams pasiūlyti net panašios pagalbos“, - apgailestavo jis.

Specialistai teigia, kad žmonėms kenksmingas tik byrantis ir šerpetojantis asbestinis šiferis. Tik jį laužant į aplinką pasklinda kenksmingos asbesto dulkės. Šio šiferio galiojimo laikas yra apie 40 metų, o dažnoje kaimo sodybose jis naudojamas daug ilgiau. Tačiau tikrai nereikia skubėti plėšti visus iš eilės stogus. Jei žmogui išties neramu dėl šiferinio stogo, galima seną, bet dar neblogą šiferį padengti įvairiomis mastikomis, nudažyti, ir asbesto dalelės į aplinką nesklis. Kas kita, jeigu stogas jau labai sudūlėjęs – tuomet jį reikia skubiai pakeisti.

Atsižvelgiant į asbesto keliamą riziką sveikatai ir siekiant kuo sparčiau senuosius asbesto stogus pakeisti naujomis dangomis, šiam tikslui planuojama panaudoti Kaimo plėtros fondo lėšas. Mat asbestiniams stogams keisti būtų galima panaudoti europines lėšas iš 2007–2013 metų programos, kuri skirta kaimui atnaujinti ir plėsti. Ši galimybė pozityviai veiktųkaimo žmonių gyvenimo kokybę, padidintų gyvenamosios aplinkos patrauklumą. Tačiau programa bus pradėta vykdyti tik tuomet, jei tam pritars Europos Komisija.