Gintarė MARTINAITIENĖ

Ar tinkamas rajono valdžios požiūris į seniūnus? Ar tinkamai dėliojami prioritetai, kai ne vienerius metus jie kalba apie būtinybę įsigyti specialų autobokštelį, kurio pagalba sutaupytų lėšų ir atliktų ne tik būtiniausius, bet ir papildomus darbus? Tačiau jo kaip nėra, taip nėra... O kur dar kitos problemos bei klausimai, kuriuos kėlė seniūnijų vadovai, nors atsakymai į juos susitikimo metu nebuvo pateikti arba tik atsakyta retoriniais pamąstymais.

Nuotr. Nors savivaldybė apie specialaus autobokštelio įsigijimą kalba apie dvidešimtmetį, jo kaip nėra, taip nėra. Seniūnai tikina, kad toks požiūris į seniūnijas tiesiog apgailėtinas.

Seniūnai susirinkimo metu vieną po kito kėlė su seniūnijų infrastruktūra susijusius klausimus, į kuriuos nelabai kas galėjo atsakyti. Pamąstymai pamąstymams, bet gyventi reikia čia ir dabar...

 
Apie bokštelį – 20 metų

Pirmiausiai Lukšių seniūnas Vidas Cikana, kitiems seniūnams pritariant, administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, jo pavaduotojo Algimanto Damijonaičio ir Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio teiravosi, ar jie nemąsto kaip nors spręsti autobokštelio įsigijimo klausimą, apie kurį kalbama vos ne dvidešimtmetį. Seniūnai apgailestavo, kad toks rajono valdžios požiūris į seniūnijas – vis kalbama, kad autobokštelio įsigijimas yra būtinybė, bet kalbos ir lieka kalbomis. „Jūs pagalvokit, kaip mums lempas į stulpus įsukti, kaip šakas genėti? Už valandą nuomos sumokame 100 litų, o ar nepaskaičiuojama, kiek sutaupytume, jei turėtume savo? Ir kapinėse patvarkyti galėtume, o kaip dabar prieš žmones atrodome? Gėda dėl tokio požiūrio“, - susitikimo metu tikino seniūnijų vadovai. Šiuo klausimu seniūnams buvo patarta kreiptis į rajono tarybą, tačiau V. Cikana piktinosi, kodėl seniūnams neužtenka tik pareikšti, kad tai būtinybė? „Gal reikėjo nuo savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų nubraukti kokius 70 tūkst. litų ir seniai būtume bokštelį turėję ir savo rajoną Lietuvai reprezentavę“, - mintimis dalijosi Lukšių seniūnas, pridurdamas, kad tikriausiai puokštės savivaldybei svarbiau nei kažkoks seniūnams ramybės neduodantis autobokštelis. Tuo tarpu Vilkaviškio rajonas, mūsiškių pavydui, turi net du autobokštelius ir seniūnams nereikia nei nuomoti, nei kvaršinti galvos, kaip įsukti elektros lempą ar apgenėti medžių šakas. Visgi administracijos direktorius V. Cikanai priminė, kad jis ir pats buvo meru, tačiau bokštelio taip pat nesugebėjo įsigyti. V. Cikana, neslėpdamas sarkazmo, juokavo, kad kai jau pribrendo bokštelio pirkimo klausimas, buvo perkamas ne bokštelis, o jis „nuimtas“ nuo merų.

Tačiau problema ne tik autobokštelis, kuris palengvintų seniūnų darbinius rūpesčius. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius teiravosi, nejau infrastruktūrai ar aplinkos tvarkymui neina pritraukti europinių lėšų. Lekėčių seniūnas Valdas Tadas Laukaitis mąstė, kad galbūt rajonas, rengdamas strategiją, nuėjo ne tuo keliu. „Renovavome mokyklas, į jas investavome, tačiau dabar uždarinėjame, o seniūnijos baisioje padėtyje“, - teigė Lekėčių seniūnas, pridurdamas, kad seniūnijose esančios vejapjovės ypač nenašios, senos ir žmonėms su jomis sunku dirbti. „Kai kurios mokyklos žolei pjauti kad ir vienam hektarui traktoriuką ar du turi, o seniūnijos nieko arba vos krutančias žolepjoves, na, dar dalgius“, - akcentavo V. Cikana. „Net gėda pavasarį išvažiuot, nes baisu žiūrėti, žolynai, antis ganyti galima“, - mintimis dalijosi S. Naumavičius.

Kiti seniūnai ragino pažvelgti į kitus rajonus, kur ir gatvės, ir šaligatviai sutvarkyti, o pas mus tiems dalykams tiesiog vis trūksta lėšų. Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo A. Damijonaičio, buvo įgyvendinami tie projektai, kuriuos buvo galima įgyvendinti ir lėšos buvo kreipiamos ten, kur buvo galima. Visgi seniūnų tai neįtikino.

„2014 – 2020 metų strategijoje prioritetinės sritys – apšvietimas, pėsčiųjų takų ir šaligatvių bei namų fasadų tvarkymas. Tikrai, lyginant su kitais, mes prastai atrodome“, - ramindamas seniūnas kalbėjo A. Damijonaitis. Vėlgi, seniūnus tai nelabai guodė, nes iki minėto laikotarpio reikia gyventi su apšepusiais ir duobėtais šaligatviais, kuriems neaišku, kaip ir iš kur skirti pinigų, nes jais vaikščioti reikia dabar.