Asta GVILDIENĖ„Kadangi įgijau šiandien nelabai naudingą dailės pedagogikos specialybę ir kol kas sudėtinga rasti darbą pagal išsilavinimą, o nieko neveikti irgi nesinori, ėmiausi įgyvendinti galvoje besisukančias įvairiausias idėjas, - pasakojo du vaikučius auginanti šakietė. – Pasirodo, tam 24 valandų per parą per mažai. Motinystė veža. Man šios labai prailgintos atostogos tikrai nėra tokios tragiškos, kaip atrodo iš šono.“
Veikli septynmetės mergytės ir keturmečio berniuko mama parašė ir pati iliustravo vieną vaikišką knygelę, kurią skyrė savo vaikučiams. Nors apie jos išleidimą pašnekovė kol kas net nesvajoja, nes tam reikia gana daug pinigų, tačiau jai tai buvo labai smagi veikla ir naudinga patirtis. Mat vėliau, kaip iliustratorei, R.Kutkienei dar teko bendradarbiauti su viena leidykla, jos pavadinimo šakietė neatskleidė. „Nesigailiu, kad kol kas esu tik mama, - tvirtino ji. – Prieš gimstant antrajam vaikui dirbau prekyboje, o po motinystės atostogų, kaip, tikriausiai, ir daugelis mamų, į buvusį darbą negrįžau. Vaikučiai jau nėra labai maži. Galiu užsiimti mėgiama veikla. Vasaromis priauginu visokiausių daržovių, žiemomis apmezgu visą šeimyną, negi sėdėsi prie televizoriaus tuščiomis rankomis.“
Moteris prasitarė, kad jos jaunėlis yra labai užsispyręs ir niekaip nepripažįsta vaikų darželio maisto, tai jį tenka prieš pietus pasiimti, todėl, kaip juokauja pati šakietė, ji yra priversta būti kūrybinga bedarbe, nes ieškotis darbo kažkur toliau nuo namų jai būtų labai sudėtinga. „Mano galvoje nuolat sukasi kokia nors idėja, kurią vis norisi įgyvendinti. Mezgėja savęs nelaikau. Iš tiesų arčiau prie širdies man yra net ne mezgimas, bet nėrimas, - pasakojo R.Kutkienė. - Įmantriais raštais taip pat nesidomiu, man labiau patinta sukurti pačią formą ar modelį. Nerti pradėjau būdama kokių penkerių metų. Tiesiog mama parodė kaip nerti pynutę, o kaip jos galus sujungti, susiprotėjau ir pati. Taip bemezginėjant ir kaupėsi patirtis. Nieko naujo neišradau. Visos mūsų giminės moterys moka megzti. Bent jau kojines – tai tikrai.“
Tiesa, pašnekovė prisipažino, kad niekada nieko nemezgė ir nenėrė pagal kokią nors schemą ar pavyzdį. Viską kuria pasitelkdama savo fantaziją ir, pradėjusi naują darbelį, ji niekada nežino, kaip jis atrodys užbaigtas. Taip atsirado ir kilpiniai šalikai, kurie visus žavi savo neįprastumu bei nešiojimo įvairove. Be to, ir atrodo labai neįprastai. Moteris prasitarė, kad būtent todėl ir pabandė po 45 litus juos parduoti prieš Šv. Kalėdas surengtoje mugėje – gal kas dovanų ieškos, gal sau nusipirkti susigundys. Tad kaina, paskaičiavus sugaištą laiką ir siūlus, tikrai nėra didelė. Miestų dailės salonuose tokie šalikai kainuoja po 70 – 80 litų. Pasak šakietės, ji daug užsidirbti mugėje ir nesitikėjo.
Šiuo metu R.Kutkienė labai susižavėjusi freeform nėrimo technika. Ji unikali tuo, kad tokio pat darbelio pakartoti praktiškai neįmanoma. „Norisi į savo kūrybą įtraukti ir kitokių darbelių, gal ateityje ir kokį tinklapiuką susikurti, - atviravo R.Kutkienė. - Megzti vien tik šalikus būtų nuobodu. Be to, tai nėra verslas, iš kurio turėčiau pragyventi.“

Eduardas iš Griškabūdžio:






