Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ Paspaudęs šaltukas džiugina ledo rutulio žaidėjų širdis. Kiduliuose ir Griškabūdyje jau ne vienerius metus propaguojantys šią sporto šaką džiaugiasi, kad šįmet gali išsitraukti iš pakampių užslėptas pačiūžas.
Nuotr. Kidulių ledo ritulio mėgėjų komandoje puikiai sutaria tiek veteranai, tiek jaunimas – į treniruotes jie gausiai renkasi kone kasdien.
Ne pirmus metus puoselėjimas hobis
Kiduliuose daug metų populiarinama ši sporto šaka, o vienas iš entuziastų Laimutis Žemaitis pasakoja, kad meilė ledo rituliui gimė Nemuno lankose, kai užšalus senvagei ledo aikštelėje su draugais čiuožinėdavo net ir be pačiūžų. Anksčiau jas turėjo ne visi, nes gauti nebuvo lengva, o apie kokybiškas lazdas ir apsaugas tik pasvajodavo. Lazdas čiuožėjai darydavosi patys, joms nulūžus, kartais čia pat iš krūmų išsitraukdavo kokį tinkamesnį pagalį, kad tik galėtų žaisti.
Užaugę ir pamažu sukaupę išsvajotą įrangą, vyrai ir dabar neatsisako pamėgto sporto. Anksčiau žaisdavo Juozo Vilkenio, o dabar – Leonido Mazuro įrengtoje aikštelėje. Ją prižiūrėti nėra lengva, bet aikštelės šeimininkas sako, kad ledo ritulio mėgėjai turi net tam skirtą traktoriuką, kuriuo patys stumdo sniegą. Buvęs bendruomenės pirmininkas L. Mazuras pasakoja, kad prie jo namų esančioje aikštelėje renkasi „šaibą pastumdyti“ tiek jaunimas, tiek vyresni šio sporto mėgėjai. Jų būrelį sudaro įvairaus amžiaus asmenys, tarp jų yra ir 15–29 m. jaunimo, ir vyresnių negu 40 m. vyrų. Šiemet pirmame mače dalyvavo net 18 žmonių, kitame jau tik 8, trečias neįvyko dėl šalčio. Gausiausiai susirenka veteranai, kurie atsiveda ir sūnus. Kiduliečių komandoje ne tik vietiniai, bet ir keletas jurbarkiečių.
„Yra įrengtas specialus apšvietimas, suoliukai, vartai, turim sniego stumdymo traktoriuką, dauguma žaidėjų turi specialias aprangas“, – sako aikštelės savininkas.
Gražiausia šio sporto dalis – ne pergalė. Svarbu ir aktyvus laisvalaikis, ir laikas kartu, ir sportinis azartas, ir tradicijos perdavimas. Vyresnieji ledo rutulio žaidėjai sako, kad jaunimas dažnai važiuoja į varžybas su kitomis komandomis Jurbarke, Griškabūdyje. Vyrai šiemet labai džiaugiasi ledu, mat pernai pažaisti ledo ritulio taip ir nepavyko – per visą žiemą buvo vos pora tinkamų dienų. Šįmet entuziastai į treniruotes renkasi kone kas antrą dieną.
Puiki laisvalaikio pramoga
Ledo ritulį savo miestelyje jau kelinti metai populiarina ir griškabūdiečiai. Anot Manto Puskunigio, vieno iš mėgėjų komandos iniciatorių, tai puiki galimybė praleisti laisvalaikį. Griškabūdyje žaidžiantys ledo ritulį mėgėjai turi dvi neoficialias susibūrimo vietas – tai miestelio centre bei Donato Kriaučiūno namų valdose esantys tvenkinys. Ateityje griškabūdiečiai svajoja turėti profesionalią aikštelę, kurioje galėtų surengti rimtas varžybas.
Iš dešimties šios sporto šakos entuziastų M. Puskunigis išskiria keturis, kurie nuolat važiuoja treniruotis ir žaisti su Marijampolės „Pelkių velnių“ komanda. Šie keturi žaidėjai turi po profesionalios aprangos komplektą. Jie pradeda treniruotis darrugsėjo pradžioje, kai apie ledą ant tvenkinių nėra nė ko svajoti. Pagrindinės treniruotės vyksta Kaune arba Marijampolėje, tačiau mėgėjiškai mielai žaidžia ir Kiduliuose ar Jurbarke. Šiais metais kai kurie griškabūdiečiai dalyvavo neseniai vykusioje diskotekoje ant ledo Lampėdžiuose (Kauno rajonas), o sausio 16 d. tokio pobūdžio renginys vyko Jurbarke.
Pačiame Griškabūdžio miestelyje ant tvenkinio įrengtas apšvietimas bei groja muzika. Anot M.Puskunigio, pagrindinė šios žiemos atrakcijos populiarinimo idėja – pritraukti kuo daugiau jaunimo.
Mindaugas iš Zapyškio:
