Patekęs į organizmą, anglies monoksidas sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Žmogus kvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Dėl to žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema, pakenkiama kepenims, raumenims, kaulams bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms. Situaciją sunkina tai, kad apsinuodijęs žmogus pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia ir gali mirti.
Apsinuodijimo smalkėmis požymiai yra galvos skausmas ir svaigimas, pulsavimas smilkiniuose, silpnumas, pykinimas, vėmimas, ūžimas ausyse, mieguistumas, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas, ryškiai raudona oda, pirmiausia veidas, vėliau – ir kitos kūno vietos.
Įtarus, kad galėjote apsinuodyti smalkėmis, reikia kuo greičiau išeiti į gryną orą. Bet kokio laipsnio apsinuodijimo atveju būtina visus užterštoje patalpoje buvusius žmones vežti į ligoninę, kad specialistai įvertintų jų būklę, nes apsinuodijimo smalkėmis požymiai pasireiškia praėjus kuriam laikui.
Būtina užtikrinti saugią namų aplinką. Pagrindinė prevencinė priemonė - patalpų ventiliacija. Kiekvienais metais prieš šildymo sezoną reikia patikrinti krosnių, židinių tvarkingumą, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą. Deginant atliekas buitinėse krosnyse susidaro didžiausia anglies monoksido (smalkių) koncentracija. Krosnies sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Šaltuoju metų laiku negalima šildyti patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis.
Taip pat svarbu nepalikti garaže užvestų automobilių. Automobilį šildyti reikėtų lauke, o ne garaže.
Rekomenduojama namuose įsirengti CO (smalkių) detektorius. Jiems suveikus, reikėtų išeiti iš patalpos, ją išvėdinti ir kviesti pagalbą.
„Draugo“ inf.

Eduardas iš Griškabūdžio:






