Atkreipia dėmesį į nesveiko pastato sindromą

Pasaulio sveikatos organizacija pateikė stulbinančią išvadą: pasirodo, kad oro, esančio patalpų viduje, kokybė svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko oro.
 
Ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4-6 kartus labiau užterštas nei išorėje, net 25% medžiagų, aptiktų patalpų ore, turi žmogui kenksmingų savybių. Kadangi didžiąją laiko dalį šiuolaikinis žmogus praleidžia patalpose, jų mikroklimatas daro milžinišką įtaką.

Pasirodo, dirbti biure taip pat gali būti kenksminga sveikatai pirmiausiai vien dėl nuolatinio elektromagnetinio fono. Pertvaros tarp kabinetų leidžia laisvai pasklisti elektromagnetinėms bangoms po visą aukšto erdvę. Jūsų elektronika kartu su analogiška technika, dirbančia pas kaimynus, sukuria nuolatinį, veikiantį beveik kiaurą parą „elektroninį foną“. Pridėkite dar mobiliuosius telefonus, kondicionierius, liftus, ventiliatorius. Nuolatinis buvimas elektromagnetiniame lauke pamažu veikia nervų sistemą, vidaus organus, kvėpavimo sistemą ir didžiausią žmogaus kūno organą, skirtą apginti organizmą nuo neigiamų išorinių veikmių, – odą.

„Nesveiko pastato sindromo“ susiformavimą sąlygoja biologiniai teršalai (mikroskopiniai grybai, erkutės ir kt.),  cheminiai teršalai, lakūs organiniai junginiai, panaudoti statybos darbuose. Jų patalpose gali būti dešimtis kartų daugiau negu išorėje, randami dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume, plastike ir t.t. Sunkiųjų metalų junginiai dažnai aptinkami pastatų, statytų iki 1990 m., apdailos medžiagose. Svarbus ir fizikinis faktorius. Dauguma užsienio autorių pabrėžia, kad pagrindinė „nesveiko pastato sindromo“ priežastis yra netinkama oro kondicionavimo ir vėdinimo sistema. Vėdinimas yra viena pagrindinių profilaktikos priemonių.

Sąvoka „Nesveiko pastato sindromas“ atsirado XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Ja buvo apibrėžiama medicininė-ekologinė problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai (tai simptomų, tokių kaip odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas) visuma. Šie simptomai iš pradžių pasireiškia tik būnant nesveikose patalpose, o vėliau gali kamuoti ir iš jų išėjus – žmonės ima skųstis galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, greitu nuovargiu, akių ir kvėpavimo organų gleivinių uždegimais, paaštrėjusiu jautrumu kvapams.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3