Kuriama integruotos sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistema mūsų rajone didelio pasitikėjimo, atrodo, nesužadino. „Šituose klasteriuose aš įtariu klastą“,- neslėpė Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis.

 

 

Jau rašėme, kad nuo lapkričio mėnesio ligoniai turėtų sulaukti klinikų onkologų konsultacijų neišvykdami iš rajono, mat Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė nusprendė pradėti projektą, kuris būtų pirmasis žingsnis, kuriant integruotą sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistemą. Specialistai iš centrų atvažiuotų į rajonus ir konsultuotų ligonius keturiose pagrindinėse srityse.

„Neseniai ministerija atskleidė šiek tiek daugiau, kaip kas atrodytų, kai būtų sukurta klasterių sistema. Klasteris reikalingas, kad gyventojams įvairių sričių specialistai būtų labiau prieinamai, tačiau esmė, atrodo, paslėpta vis tik kitur“,- kalbėjo Šakių ligoninės vyr. gydytojas A. Klimaitis.

Pasak jo, tikriausiai klasterių sistema – tiesiog dar vienas žingsnis į gydymo įstaigų centralizavimą. „Natūralu, jog konsultacijoms atlikti reikalingos lėšos. Ministras teigė, kad tą įkainį dalintųsi Kauno klinikos ir Šakių ligoninė. O dalyba paprastai yra tokia: jei mes būsime prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip čia planuojama mus perimti, tai dalybos kaip ir nevyksta, nes ir dabar yra finansavimo monopolija. O kitu atveju, dabar mūsų konsultacijoms skiriama suma būtų sumažinta ir ta dalis būtų nukreipta į įstaigas, iš kurių atvyksta konsultantai“,- pasakojo A. Klimaitis.

Pasak vyr. gydytojo, klasteriai toli gražu neišspręs tų problemų, kaip deklaruojama tiksluose. „Kas trukdo toms didelėms ligoninėms pasodinti pas save daugiau konsultantų ir padaryti geresnį prieinamumą? Juk žmonės dabar sėda į mašiną ir važiuoja. Kodėl tas specialistas turi būtinai atvažiuoti į Šakius, ir, galų gale, ką jis čia atvažiavęs veiks? Juk daugiau tyrimų padaryti čia vis tiek negalime, ar taip, ar taip reikės vykti į klinikas, kur jie atliekami“,- aiškino A. Klimaitis. Pasak jo, gydytojai gali (kas dabar ir vyksta) skambinti klinikų onkologams, tartis, derintis dėl ligonių perkėlimo ir panašių dalykų, kurie yra svarbūs ligoniams gydantis keliose gydymo įstaigose. „Būtų žymiai didesnė nauda, jei ministerija imtųsi organizuoti didesnį specialistų konsultacijų prieinamumą pačiose klinikose. Kad žmogus iš Būblelių neturėtų laukti 4 mėnesius, jei jam įtariama liga. Tai, kad atvažiuos specialistas pas mus į konsultacijų skyrių ir kartą per savaitę pasėdės, nuo to nepagreitės reikalai, vis tiek jį reikia siųsti ten guldymui, suderinti stacionarui. Todėl man atrodo, kad per tuos klasterius tiesiog norima viską centralizuoti. Aš matau iš tų klasterių šiokią tokią klastą ir nežinia, kas čia nuo jų labai pagerėtų“,- svarstė vyr. gydytojas.

„Laikinai einantis Santariškių ligoninės direktoriaus pareigas gydytojas, kuris, matyt, kaip administratorius dar turi mažokai patirties, kalbėdamas apie klasterius netyčia susipainiojo ir vietoje šio žodžio pasakė kitą: „konglomeratas“. Man labai patiko toks apibūdinimas, kuris žymiai tiksliau apibūdina šitos sistemos esmę, nei klasteris. Chirurgas atvėręs pilvą randa konglomeratą – priaugę kepenys, tulžies pūslė, žarnos – viskas į tokį guzą suaugę. Nelabai gali žinoti, kas ten yra, kur ribos. Tai mums, kaip senesniems vilkams, tas įvardijimas iškart labai tiko. Greičiau reikėtų vadinti konglomeratu, ne klasteriais tai, kas dabar vyksta“,- kalbėjo A. Klimaitis. Jam pritarė ir rajono meras Juozas Bertašius. „Klasteris, tai žodis, kuris iškart parodo ateitį – klasta. Tokiu keliu einant norima „patvarkyti“ ir viskas“,- vyr. gydytojo kalbą užtvirtino meras.

„Jei ateis įstatymas, kuris bus privalomas vykdyti, tai galėsim padėkoti visos Lietuvos Seimo nariams, kurie mums atstovauja. Bet, deja, dauguma jų iš viso nežino, kam atstovauja rajoniniu lygmeniu ir apskritai visoje sistemoje“,- papriekaištavo J. Bertašius.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina, kad nenormalu, jog ligonis turi kelis mėnesius laukti, kol pateks pas gydytoją. „Žmogus laukia, o liga – ne, ji progresuoja“, – pastebėjo sveikatos apsaugos ministras V.  P.  Andriukaitis. Anot jo, įgyvendinus projektą, laimėtų ne tik pacientai, bet būtų ir efektyviau naudojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas.

Nors pacientai Lietuvos sveikatos apsaugos negiria, jos vadovai iš Europos 16-tojo sveikatos politikos forumo „Elastingos ir novatoriškos sistemos Europai“ grįžo gerai nusiteikę ir tvirtina, kad mūsų šalies sveikatos apsaugos sistema buvo paminėta tarp sektinų pavyzdžių kitoms valstybėms. „Labiausiai ekspertai gyrė mūsų patirtį sėkmingai suvaldžius krizę šiame sektoriuje ir užtikrinus iki tol pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, nemažinant paslaugų prieinamumo pacientams. Įvertintos ir priemonės, kuriomis to pavyko pasiekti“,- teigė Valstybinės ligonių kasos atstovai.

Šiame forume ypatingas dėmesys skirtas investicijų į sveikatos sistemą svarbai. Akcentuota, kad pakankamas sveikatos sistemos finansavimas skatina ekonominį augimą, todėl išlaidos šioje srityje turėtų būti vertinamos kaip investicija, skatinanti šalių vystymąsi.

Pavyzdžiui, per krizę šiek tiek padidėjo kompensuojamųjų vaistų prieinamumas, nes buvo sumažintos jų kainos ir pacientų mokamos priemokos. „Skatinome teikti daugiau ambulatorinių, dienos chirurgijos, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų. Sėkmingai buvo plėtojamos prevencinės programos: finansavimas šioms programoms ne tik nemažėjo, bet ir atsirado nauja programa, pagal kurią žmonės gali išsitirti dėl storosios žarnos vėžio“,- pasakojo Valstybinės ligonių kasos direktorius.