Labai dažnai darbas mums tampa našta

seminaras2Praėjusį ketvirtadienį Šakių viešojoje bibliotekoje paskutiniam susitikimui į specialistų mokymus, kuriuos vedė supervizorė Aušra Bačėnė, rinkosi socialiniai pedagogai.
 
Nuotr. Socialiniai pedagogai dalyvavo supervizijų užsiėmimuose, kuriuose buvo konsultuojami profesinių santykių klausimais.
 
Socialiniai pedagogai  septynių užsiėmimų metu bendrauti su A. Bačėne turėjo galimybę vykdant projektą „Prekybos vaikais prevencijos priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje“, kurį įgyvendina VO „Gelbėkit vaikus“.

Lietuvoje supervizija populiarėja kaip nauja profesija, kai supervizorius konsultuoja kitą asmenį nebūdamas tos profesijos atstovu. Supervizija šiuo atveju suprantama kaip profesinių santykių konsultavimas. Jo pagrindas – pokalbis, klausimai, kai kurie psichoanalizės elementai, gali būti taikoma ir psichodrama, vaidmenų žaidimai. Tačiau tai nėra psichoterapija.

Viena iš užsiėmimų dalyvių, Griškabūdžio gimnazijos Socialinė pedagogė Auksė Makūnienė teigė, kad norint padėti kitiems visų pirma reikia dirbti su savimi, o norint suprasti kolegą arba vaiką, reikia mokėti suprasti save, o tai, pasak socialinės pedagogės, nuolatinis procesas.

A. Bačėnė pasakojo, kad užsiėmimus veda įvairių profesijų žmonėms: medikams, verslininkams, mokytojams. Moteris pasakojo, kad supervizija – profesinių santykių konsultavimas ir refleksija apie save, darbą. Supervizorė minėjo, jog tai ilgalaikis procesas, pokyčiai nevyksta po vieno užsiėmimo. Pasak A. Bačėnės, kiek žmogus leidžia būti sau supervizijoje, diskutuoti sudėtingomis temomis, kiek jis atsiveria, nuo to priklauso, kada bus jaučiami pokyčiai. Tačiau jokiu būdu užsiėmimai nepradedami nuo pačių jautriausių, galbūt emociškai sunkių temų, viskas vyksta iš lėto, kad užsiėmimuose dalyvaujantys asmenys nepatirtų streso.

„Negalima skubėti. Žmonės turi atrasti pasitikėjimą grupe, tai yra gan ilgas procesas. Daug žmonių dar nežino, kas yra supervizija, ji pirmiausiai yra skirta žmonėms, kurie dirba su žmonėmis. Apskritai Lietuvoje tai yra nauja kultūra – rūpintis savimi, savo psichohigiena. Kai žmonės ryžtasi dalyvauti šiuose užsiėmimuose, jie gauna tam tikro pastiprinimo ir supratimo, kaip apsisaugoti nuo „perdegimo“, – kalbėjo supervizorė.

 A. Bačėnės pasiteiravus, kurių profesijų žmonės užsiėmimuose atrodo labiausiai pažeisti, turintys daugiausiai problemų, moteris teigė, jog negalėtų išskirti nė vienos profesijos, nes visų žmonių išgyvenimai yra labai skirtingi.

„Medikai turi susitaikyti su pacientų netektimis, turi tai išgyventi, socialiniai darbuotojai kiekvieną dieną susiduria su skurdu, traumomis, kiekvienos profesijos atstovų išgyvenimai skirtingi“, – mintis dėstė supervizorė.

A. Bačėnės manymu, supervizija yra labai panašu į meno galeriją, nes kai žmonės būna darbo vietoje, įsitraukia į darbą ir nemato, kas vyksta aplink, o supervizija suteikia galimybę atsitraukus nuo darbo pažvelgti į darbinį lauką iš šalies ir pamatyti, kas daroma ne taip, ir tai pakoreguoti.

A. Bačėnė visiems žmonėms linkėjo leisti sau sustoti, pažvelgti į savo vidų ir ieškoti to, kas teiktų malonumą gyventi ir dirbti.

„Labai dažnai darbas mums tampa našta, skausmu, o reikėtų stengtis, kad taip nenutiktų. Reikia klausti, kas vyksta su manimi, kas yra ne taip, kodėl aš jaučiuosi blogai ir ką turiu daryti su savo gyvenimu, kad jis pagerėtų“, – pasakojo pašnekovė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.