Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė (kairėje) mokyklų vadovus ragino aktyviau bendradarbiauti dėl negatyvaus ar probleminio mokinių elgesio, o savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė minėjo, kad kovidas prilyginamas ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, tačiau taisyklės, kaip elgtis daugėjant sergančiųjų, taip pat yra. (G. Martinaitienės nuotr.)

Gintarė MARTINAITIENĖ

Mokslo ir žinių dienai vis labiau artėjant prie dar vienos pradžios, į pasitarimą rinkosi švietimo įstaigų vadovai. Jiems, kaip švietimo bendruomenių lyderiams, skambėjo sveikinimai artėjančių mokslo metų pradžios proga, aptarta, kaip teks dirbti, jei įsismarkaus kovidas, prabylama, kad kur kas didesnę reikšmę 10 klasėje reikėtų teikti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP), o valdžios atstovai šiuo klausimu nusiteikę kalbėtis tiek su mokiniais, tiek su jų tėvais.

Nors susitikimas prasidėjo nuo mero Edgaro Pilypaičio, o vėliau ir vicemero Dariaus Jakavičiaus bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko sveikinimų direktoriams, tačiau kol visi valdžios atstovai vienoje vietoje, jautį už ragų bandė griebti Lukšių Vinco Grybo gimnazijos vadovė Nijolė Šapolienė bei Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lilija Liutvinienė. Jos atkreipė dėmesį, kad keičiasi priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo krūvio sandara ir tikriausiai, anot jų, taryba sulauks ne vieno prašymo, mat įstaigos norėtų didinti etatų skaičių, kadangi netelpa į valandas.

Valdžios atstovai kol kas nieko konkretaus nežadėjo, pirmiausiai ragino atidžiai susižiūrėti ir susiskaičiuoti visas galimybes įstaigų viduje, o meras pabrėžė, kad „biudžetinius ir taip vadinamus ne krepšelinius etatus išlaikom iš savo biudžeto, o biudžetą susirenkam iš mažėjančio žmonių skaičiaus. Jei vienur pridedam, iš kitur turim atimti. Turim tai žinoti“. Tačiau L. Liutvinienė aiškino, kad mokyklos tikrai ieško, stengiasi ir taupo, tačiau sąskaitos irgi pribloškia ir neretai kai kurių išlaidų tiesiog neįmanoma suplanuoti, tad, panašu, prie šio klausimo dar bus grįžta.

Vicemeras D. Jakavičius pripažino, kad praėję metai buvo pilni iššūkių: pandemija, karas ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Anot jo, prognozuojama, kad jau spalį galime sulaukti naujos karo pabėgėlių bangos, mat orams vėstant, tikėtina, šeimos su vaikais vėl trauks iš karo niokojamos šalies, todėl tam turėtų būti pasiruošusios ir rajono mokyklos. Informuota, kad šiuo metu  rajone yra apie 90 įvairaus amžiaus ukrainiečių vaikų ir jeigu iki šiol dalis jų nelankė mūsų mokyklų ir buvo ugdomi per nuotolį iš savo šalies, tai ministerijos pozicija, pabrėžė mero pavaduotojas, kad ukrainiečiai turėtų lankyti ugdymo įstaigą, todėl ragino savo vietovėse identifikuoti, jei yra tokių atvejų.

Kaip vieną iš iššūkių ne tik mūsų savivaldybėje jis paminėjo didėjantį vežiojamų mokinių skaičių, taip pat nemažai kalbėjo ir apie PUPP reikšmę 10 klasėje. Anot D. Jakavičiaus, planuojama, kad 2025 m. šis patikrinimas bus privalomas visiems dešimtokams ir vertinime išliktų kriterijus, kad jeigu ketverto negauna, dešimtokas turėtų pasirinkti kitą kelią, nebetęsti mokslų gimnazijoje.

„Kol kas tai dar planas, bet mes su vedėju pagalvojom, kodėl mes negalim nuvažiuoti į mokyklas ir pašnekėti su devintokais ir dešimtokais, susitarti, kad mokomės, nes gauti iš PUPP ketvertą yra niekas. Žinom situacijų, kai vaikai ateina, užsiregistruoja, pasėdi ir išeina palikę. Gauna vienetą ir toliau mokosi trečioje gimnazijos klasėje“, – teigė D. Jakavičius ir pridūrė, kad tai ne noras gąsdinti, bet noras susitarti ir ketinama kalbėtis ne tik su mokiniais, bet ir su devintokų bei dešimtokų tėvais.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas D. Aštrauskas žadėjo, kad vaikai Šakiuose iš Griškabūdžio gatvės į mokyklą ir iš jos bus vežiojami, kol situacija dėl remontuojamos gatvės yra nesaugi. Mokyklų vadovus ragino susiskaičiuoti, kiek tokių vaikų yra. Taip pat ragino pro pirštus nepraleisti mokyklos teritorijoje esančių žaidimų aikštelių priežiūros, informavo apie naujieną – elektroninę mokinio piniginę, į kurią žada „įdėti“ neformalų švietimą, nemokamą maitinimą ir transporto paslaugas, vaikams pinigų, kuriuos jie galėtų išleisti tik mokykloje, galės įdėti ir tėvai, tačiau kol kas šio projekto dar teks palūkėti.

Savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė švietimo įstaigų vadovus informavo, kad pagal dabartinius įsakymus kovidas prilyginamas ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, kaip ir gripas, tačiau tam tikri saugikliai visgi yra. Jei sergamumas didės, savivaldybėse epidemija galės būti skelbiama, kai rodiklis viršija 1 tūkst. 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę ir tada būtų įvedamas ligos plitimą ribojantis režimas. Atsižvelgiant į sergančiųjų skaičius, mokyklose ugdymo veikla būtų ribojama direktoriaus įsakymu klasės ar atskiro srauto lygmeniu, tačiau ne ilgiau nei 14 d. ir ne trumpiau nei 7 d. Savivaldybės gydytoja darkart pabrėžė, kad tiek mokiniams, tiek mokytojams svarbu aiškinti, jog jaučiant peršalimo požymius į pamokas ar darbą nereikėtų eiti, taip pat priminė taisyklingo rankų plovimo, dezinfekavimo, čiaudėjimo kultūros svarbą, rekomendavo patalpas valyti drėgnuoju būdu, ypač dažnai liečiamus paviršius, jei vaikas ateina sloguodamas, galbūt turėti ir pasiūlyti užsidėti veido kaukę. Ar mokiniams bus siūloma mokyklose testuotis, kol kas E. Zubrickienė informacijos neturi.

Į direktorius kreipėsi ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė, raginusi labiau bendradarbiauti, nevengti kad ir neformaliai pasikonsultuoti.

„Mūsų savivaldybės vaiko gerovės komisija per metus sprendžia apie 30 klausimų ir priima sprendimus, kokią pagalbą skirti vaikui, tačiau 80 proc. iš šių prašymų pateikia teisėsauga. Mokyklos irgi turi teisę kreiptis dėl pagalbos galimybių, kai yra negatyvus vaiko elgesys, bet to nepastebime. Galiu daryti prielaidą, ar dėl to, kad mokykla susitvarko su savo resursais, ar tiesiog nenori išorinės pagalbos“, – svarstė A. Pavydienė ir priminė, kokiais atvejais įstaigos gali kreiptis, kaip pavyzdį paminėjo, jog jei per mėnesį vaikas nelanko 50 proc. pamokų, į tokią situaciją jau galima pasižiūrėti rimčiau ir ragino į tai atkreipti dėmesį, o ne kreiptis gruodį, kai jau pasakoma, kad mokinys nelanko nuo rugsėjo...

Anot koordinatorės, svarbiausia laiku identifikuoti problemas ir bandyti jas spręsti, paminėjo, kad kai kuriose mokyklose trūksta vidinės komunikacijos, kuri vėliau pasireiškia įvairiais skundais bei prašymais savivaldybei.