Kovo 14–15 dienomis Lukšių Vinco Grybo gimnazija aidėjo nuo juoko, dainų, žaidimų ir skautiškų šūkių. Lukšių skautų draugovė „Ąžuolas“ šventė savo 20-ąjį gimtadienį.
Ruošiantis draugovės jubiliejiniam gimtadieniui vadovei Jolitai Zokienei kilo idėja išleisti skautiškų dainų rinkinį bei draugovės jubiliejinį gimtadienį skirti dainoms. Tad sueiga taip ir vadinosi – ,,Ąžuolyne dainos skamba“. O svečių paprašyta, kad gimtadienio dovana būtų ne kas kita, o skautiška ar lietuvių liaudies atliekama daina.
Po iškilmingos atidarymo rikiuotės visi dalyvavo šv. Mišiose Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje, kur pašventina ta proga pagaminta naujoji draugovės vardinė vėliava.
„Turėti draugovei savo vėliavą – didelė garbė ir įsipareigojimas“, – teigia J. Zokienė.
Vėliau Lukšių ,,Ąžuolo“ draugovės nariai, jų tėveliai, buvę lukšiečiai skautai bei svečiai – Jurbarko Martyno Jankaus, Viešvilės ,,Karšuvos“, Smalininkų Romualdo Marcinkaus oro skautų draugovės, Tauragės krašto Petro Jurgėlos Jurgelevičiaus būrelio skautai vyčiai ir ,,Brėkštos“ būrelio vyresniosios skautės – sugužėjo į gimnaziją, kur vyko tikros linksmybės! Seniai besimatę draugai išmoningai fotografavosi foto veidrodžiu, kiti laimę bandė loterijoje, gausus būrys stoviniavo prie popkornų ar įvairių skanumynų.
Tačiau vakaro kulminacija buvo jaukus koncertas ,,Ąžuolyne dainos skamba“. Jo metu skambėjo dainos, pristatytas pirmasis ,,Tauragės krašto dainorėlis“, kalbinti buvę Lukšių ,,Ąžuolo“ skautų draugovės nariai – dabar jau suaugę, dirbantys ar studijuojantys.
Pasak J. Zokienės, per 20 metų draugovė augo, didėjo. Šiuo metų Lukšių skautų ,,Ąžuolo“ draugovėje yra per 40 skautų. Mažame miestelyje tai yra tikrai nemenkas skaičius.
„Manau, kad vaikai ir jaunimas šią organizaciją renkasi ne tik dėl įdomių veiklų, vasaros stovyklų miške. Čia jie gali būti savimi – atskleisti savo idėjas, gabumus, nebijoti klysti, būti kitokie, nes visada žino, kad nebus pasišaipyta. Juk skautai – tai tarsi šeima, todėl čia yra galimybė augti ir tobulėti“, – sako J. Zokienė ir pasidžiaugia, kad šiandien šalia jos koja kojon žengia dar du vadovai: organizaciniais rūpesčiais ir veiklomis gali dalintis su gimnazijos mokytoja Vilija Leveckyte, o nepamainomas pagalbininkas sueigose, ypač vasaros stovyklose, yra vadovas Jokūbas Laukaitis – keturių skautukų tėtis.
Būti skautu – didelė atsakomybė. Duodamas skauto įžodį (kaip ir priesaiką) liudininkų akivaizdoje, pasižadi pirmiausia sau, kad brangindamas savo garbę laikysiesi skautų priesakų, būsi pilietiškas ir pasiruošęs padėti kitiems.
„Šios bendražmogiškos taisyklės yra esminės gyvenime. To mokau ir savo draugovės skautus. Jie širdyje nuolat nešiojasi žinią, kad būti skautu – didelė garbė, bet dar didesnė yra atsakomybė“, – sako J. Zokienė.
Eduardas iš Griškabūdžio:
