Antradienį surengtame kolegijos posėdyje buvo apsvarstyta 13-os rajono ugdymo įstaigų veiklos ataskaitos. Savivaldybės administracijos vadovai, komitetų pirmininkai su įstaigų vadovais produktyviai pasikalbėjo, gvildeno problemas, diskutavo mobilių telefonų naudojimo mokyklose, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo ir kitais klausimais.
Pirmiausiai savo veiklas pristatė trijų gimnazijų vadovai. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė pažymėjo, kad, deja, nuo mokyklos pastatymo 1980 m. nėra renovuota šildymo sistema, išskyrus pastatytus naujus katilus, tad norėtųsi ir sienų bei stogo apšiltinimo, yra noras įsigyti naują 22 vietų autobusą. Tiesa, prie įvairių problemų šalinimo prisideda ir vykdomi Tūkstantmečio mokyklų bei Visos dienos mokyklos įkūrimo projektai, tad ateityje turėtų atsirasti laboratorija, atsinaujinti ir kitos erdvės.
„Turėjome viltį, kad bus daugiau dienų sutrumpinti mokslo metai, tačiau žadama sutrumpinti tik penkiomis dienomis. Sunku užtikrinti tinkamą ugdymo procesą, kai vienu metu vyksta ir brandos egzaminai“, – kalbėjo direktorė.
Kolegijos narys Bernardinas Petras Vainius domėjosi, ką visų gimnazijų vadovai mano apie priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką. Kaip informavo N. Šapolienė, visą gegužės mėnesį mokykloje vyks akcija „Mokykla be telefonų“. Ji pasidžiaugė ir veikiančiu bendru psichoaktyvių medžiagų prevencijos algoritmu mokyklose.
Diskutuodami dėl griežtesnio telefonų ribojimo mokykloje, gimnazijų vadovai siūlė, kad turėtų būti parengtas bendras mobiliųjų telefonų naudojimo aprašas.
Opozicijos lyderio Edgaro Pilypaičio nuomone, nereiktų imtis aklų draudimų naudotis mobiliaisiais, nes moksleiviai draudimus apeidinės, kad reikėtų kurti taisykles susitarimo pagrindu.
Kad draudimas naudotis mobiliais įrenginiais mokyklose neduos rezultatų, pritarė ir Griškabūdžio gimnazijos vadovas Arūnas Šalnaitis.
Kolegijos posėdžio metu buvo prieita prie išvados, kad turėtų būti parengtos mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklės visoms rajono mokykloms. Buvo vieningai kalbama, kad tai turi būti pasiekta ne absoliutaus draudimo, o susitarimo būdu. O nuomonės, ar mobiliųjų naudojimą mokyklose riboti reikia ir per pertraukas, išsiskyrė. D. Pavalkio nuotr.
„Mes jau 15 metų reglamentuojam mobiliųjų telefonų naudojimą tik pamokų metu ir tik ugdymo tikslams. Naudotis mobiliaisiais telefonais pertraukų metu nedraudžiam. Jeigu ir priimsim kažkokias taisykles, tai reikia pagalvoti, kuo užimsim moksleivius. Tada reikia ir treniruoklių, kažkokių judėjimo erdvių ir netgi prižiūrėtojų, – svarstė A. Šalnaitis. – Edukuoti vaikus, manau, turėtų tėvai. Nesuprantu, kam telefonai reikalingi pirmokui ar antrokui. Kodėl telefonus tėvai vaikams perka? Kodėl vaikai juos nešasi į mokyklą? Keistus argumentus išsako, kad reikės vaikui su tėvais susiskambinti, kai šalia yra mokytojas, ir panašiai.“
Savivaldybės tarybos narys Giedrius Pulokas taip pat svarstė, ar reikėtų pertraukų metu uždrausti naudotis mobiliaisiais, kad reikia šviesti tėvus apie telefonų naudojimo žalą vaikams, įsitikinęs ir E. Pilypaitis.
Toliau pristatydamas Griškabūdžio gimnaziją, jos vadovas kalbėjo, kad labiausiai į neviltį varo „nesibaigiantis visko keitimas“.
„Pernai atnaujino ugdymo programas, šiandien vėl kalba apie keitimą. Dar anam turiniui nėra išleistų vadovėlių. O mes turim išleisti subrendusį, pilietišką, humanišką žmogų...“ – nuolatine kaita piktinosi A. Šalnaitis.
„Tačiau yra žvėriškai didelė paties gyvenimo ir pasaulio kaita. Todėl neatliepti tos kaitos pedagogas šiandien jau negali“, – svarstė E. Pilypaitis.
Kalbėjęs Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romualdas Vadluga pabrėžė gimnazijos veiklos tikslą, „kad mokykloje vaikui būtų gera“. Įstaigos vadovas pasidžiaugė gražiu gimnazijos bendradarbiavimu su miesto bendruomene ir įstaigomis. Paminėjo, kad gimnazijoje įrengta interaktyvi biblioteka, net yra įrengti telefonams įsikrauti taškai, bet pabrėžė, kad pradinukai jau seniai pamokų metu mobiliais įrenginiais nesinaudoja.
„Yra toks mokinių judėjimas. Ateina, pasimoko, išeina, vėl grįžta ir t. t. Mokytojų vidutinis amžius 53-eji metai. Amžėjimo nėra... Turime kūrybingų mokytojų – muzikos, šokio. Gimnazijoje gyvename labai kūrybingą gyvenimą“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Visi kalbėję gimnazijų vadovai akcentavo, kad, mažėjant vaikų gimstamumui, prognozės ne itin džiugios: pernai Lukšiuose gimė 7–8 vaikai, užpraeitais metais Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje – 4. Pabrėžė, kad trūksta gyvenimo įgūdžių programos specialistų.
D. Pavalkio nuotr.
Šakių „Varpo“ mokyklos vadovas Mindaugas Venckūnas pasidžiaugė, kad tariamasi dėl Visos dienos mokyklos projekto įgyvendinimo, patenkintas įrengtos saulės elektrinės efektyvumu ir kad vis dar turi 35 klasių komplektus. Tikino, kad nors mokyklą paliks penki pensinio amžiaus mokytojai, mokytojų stygiaus nejaus.
Įstaigos vadovas užsiminė, kad rudenį mokyklai 35-eri, todėl norėtų suspėti atnaujinti mokyklos sceną ir įrangą.
Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos vadovę Odetą Dailidienę džiugina, kad mokykloje daug sportuojančių mokinių.
„Mokykloje veikia pailgintos dienos grupė. Praktiškai gyvenimas vyksta nuo 7 ryto iki 17 val. vakaro. Mokytojų stygiaus neturim, – pasakojo įstaigos vadovė, vadovaujanti ir Kiduliams – Revoliucijos mokykloje nedarau. Sėdam su kolektyvu ir tariamės, ko mes siekiam ir ką turime padaryti dėl mokinių ir mokyklos gerovės.“
Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Lilija Liutvinienė pasidžiaugė atsinaujinančia (ypač Lekėčių skyriaus) infrastruktūra, naujais šildymo katilais Kriūkuose ir Plokščiuose.
„Džiaugiuosi visa mokytojų specialistų komanda“, – sakė L. Liutvinienė.
Jau po pietų savo įstaigų veiklas pristačiusi Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centro direktorė Genė Žilinskienė teigė, kad per 24-erius gyvavimo metus turėjo daug iššūkių: be pagrindinės ugdymo veiklos, buvo įkurti grupinio gyvenimo namai, socialinės dirbtuvės, pradėjo dirbti Konsultavimo skyrius, kuris teikia nemokamą pagalbą švietimo įstaigoms, kad būtų kuo sėkmingiau įgyvendintas įtraukusis ugdymas šalies ugdymo įstaigose. Įstaigos planuose – mikroautobuso pirkimas, lifto įrengimas.
„Darbas su neįgaliais žmonėmis reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Pedagogai persikvalifikuoja, yra pedagogų su didele patirtimi ir didele kantrybe“, – pripažino įstaigos vadovė, o į klausimą, kokios įstaigos perspektyvos einant įtraukties link, ši atsakė, kad centras greičiausiai neliks be ugdytinių, jau vien dėl to, kad įstaigą lanko turintys labai dideles negalias.
„Kuo anksčiau vaikas gauna specialisto pagalbą, tuo sėkmingesnė jo ateitis... Bendrojo ugdymo įstaigos dar nėra pasirengusios tikrajam įtraukiajam ugdymui“, – įsitikinusi G. Žilinskienė.
Toliau diskutuota, kaip vyksta įtraukiojo ugdymo procesas. Pasak „Varpo“ mokyklos vadovo, įstaigoje mokinio padėjėjų etatų galėtų būti daugiau, kad vaikams ypač reikalingos logopedo konsultacijos. Kaip dalinosi Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos vadovė O. Dailidienė, kai kurie specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokinai, specialistams padedant, padarė didelę pažangą.
„Svarbu yra tėvų požiūris ir mūsų visų bendras darbas, kad tas vaikas mokykloje jaustųsi gerai, – įsitikinusi O. Dailidienė.
Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovės L. Liutvinienės tvirtinimu, jos vadovaujamoje įstaigoje specialiųjų poreikių turintys vaikai gauna visą specialistų pagalbą, atviravo, kad, deja, tokių vaikų daugėja.
Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos viena iš darbo krypčių – mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas, ugdymo įstaigų, tėvų konsultavimas. Įstaigos vadovė Diana Jazukevičienė pabrėžė, kad Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ darbuotojai laiku pastebi vaikus, kurie gali turėti specialiųjų ugdymo poreikių ir nukreipia pas specialistus. Ji akcentavo visų bendradarbiavimo svarbą šiuo klausimu.
Jeigu anksčiau kalbėję ugdymo įstaigų vadovai nuogąstavo, kad mažėja vaikų skaičius, tai kalbėjusi Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ direktorė Lina Viliūšienė informavo, kad šiemet į rajono bendrojo ugdymo įstaigas išleis apie 80 vaikučių, įstaigoje šiuo metu yra 21 grupė, apie 90 darbuotojų. Jos teigimu, sudėtingiau rasti, kas laikinai pakeistų darbuotoją.
„Mūsų darbo misija lyg ir paprasta – teikti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Tačiau iššūkiai atsiranda dėl bendros švietimo politikos Lietuvoje. Įtraukiojo ugdymo organizavimas mums jau nebuvo naujiena, nes mūsų įstaigą lanko ir vaikai su savirūpos pagalbos planu – tiksliau, sergantys cukriniu diabetu, kuriems taip pat kiekvieną dieną reikalinga pagalba“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Kalbėdama apie įstaigos viziją, L. Viliūšienė svarsto, kaip gerinti pastatų infrastruktūrą, tad prašo savivaldybės pritarimo energetinio efektyvumo įgyvendinimo projektui.
Paskutiniai savo įstaigų veiklas tą dieną pristatė Jaunimo, kūrybos ir sporto centro (JKSC) bei Šakių r. meno mokyklos vadovai. Pastarosios įstaigos vadovo Einaro Martinaičio teigimu, mokykla vis dar auga, pernai čia mokėsi 422 mokiniai, iš jų 19 lankė po dvi ugdymo programas. Paminėjo, kad pernai startavo suaugusiųjų mokymas. Mokykla turi keturis filialus, tiesa, kaip informavo įstaigos vadovas, su Lekėčių filialu teks atsisveikinti.
JKSC vadovė Roma Paškevičiūtė pabrėžė, kad reikia atnaujinti pastato vėdinimo sistemą, pasidžiaugė saulės elektrinės nauda.
Eduardas iš Griškabūdžio:
