„Gelgaudiškio gelžbetonio“ gamybos plėtrai reikalingas papildomas vandens gręžinys. Bendrovės vadovas Edmundas Rinkevičius prieš gerą porą savaičių pateikė Šakių rajono savivaldybei prašymą leisti gręžti nuosavą vandens gręžinį įmonei priklausančioje teritorijoje, kad galėtų užtikrinti gamybos plėtrą ateityje, tačiau nesitikėjo, kad susidurs su tokiais biurokratiniais trukdžiais. Ar leisti minėtai įmonei turėti nuosavą gręžinį, turėjo spręsti rajono taryba praėjusio posėdžio, vykusio spalio 16 d., metu. Tačiau šitas klausimas buvo atidėtas kitam tarybos posėdžiui, nes buvo laukiama savivaldybėje tą pačią dieną apsilankiusio aplinkos ministro, kuris neva turėjo duoti konkretų patarimą, kaip tokiu atveju elgtis savivaldybės administracijai.
„Mums reikia 1200 kub. m kokybiško geriamo vandens per dieną tam, kad ateityje užtikrintume savo įmonės nenutrūkstamą gamybos procesą. Vanduo mums reikalingas kaip oras“, – sako E. Rinkevičius.
Šiuo metu „Gelgaudiškio gelžbetonio“ įmonė vandenį perka iš UAB „Šakių vandenys“, tačiau ši bendrovė per dieną aplink esančiuose penkiuose gręžiniuose išgauna ir privačiai įmonei parduoda iki 950 kub. m per parą. Tačiau įmonei netolimoje ateityje reikės 1200 kub. m vandens. Anot E. Rinkevičiaus, jų įmonei reikalingas kokybiškas vanduo, ne toks chloruotas, kokį jie gauna iš dabartinio vandens tiekėjo. Kaip sako bendrovės vadovas, yra pakankamai motyvų, kad jiems būtų galima gręžti ir eksploatuoti savo nuosavą gręžinį, kuris netrukdytų jokiems kitiems privatiems vartotojams. Nuosavo gręžinio statybos papildytų ir savivaldybės biudžetą, nes, anot E. Rinkevičiaus, jų įmonė turėtų sumokėti gamtos išteklių mokestį. Be to, „Gelgaudiškio gelžbetonis“ šį naują vandens gręžinį ketina naudoti tik savo įmonės reikmėms patenkinti, dėl jo atsiradimo nenukentėtų nei aplinkiniai privatūs vartotojai, nei UAB „Šakių vandenys“. Tačiau rajono taryba, nepaisydama visų įmonės pateiktų argumentų, prašymo svarstymą atidėjo bei paklausė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko nuomonės, kaip jis patartų tokiais atvejais elgtis savivaldybės administracijai.
Aplinkos ministerijos atstovai šiuo klausimu nebuvo konkretūs, o pats K. Trečiokas sako, kad tokius klausimus turi spręsti pati savivalda. Anot ministro, prioritetas yra viešasis interesas, pramonė turi prie to prisitaikyti. Ministras pabrėžė, jog Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai privačios įmonės yra atsijungusios nuo bendrojo vandens tiekėjo išsikasdamos nuosavus gręžinius, tačiau dėl to yra nukentėję kiti vartotojai, kuriems dėl atsijungusių vartotojų tekdavo daugiau mokėti už vandenį. Konkretaus patarimo, kaip elgtis šiuo atveju, tąkart iš ministerijos vadovų rajono tarybos nariai neišgirdo.
Iki šiol rajono savivaldybėje nebuvo patvirtinta gręžinių vandeniui tiekti projektavimo ir įrengimo tvarka. Gyventojai kreipdavosi į rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyrių dėl leidimo projektuoti artezinį gręžinį. Parengus projektą Ūkio skyrius jį teikdavo derinimui Architektūros ir urbanistikos skyriui. Pagal naujai pateiktą tvarką, leidimai projektuoti artezinius gręžinius turėtų būti išduodami atsižvelgiant į rajono vandentvarkos specialiojo plano sprendinius ir UAB „Šakių vandenys“ pažymą dėl galimybės prisijungti prie jų eksploatuojamų tinklų. Kitaip sakant, galimybę statyti nuosavą gręžinį bet kokia įmonė turi tada, kai šalia nėra bendrojo vandens tiekėjo trasų. Anot rajono mero Juozo Bertašiaus, minėtoji Gelgaudiškio bendrovė turi priėjimą prie bendrojo vandens tiekėjo trasų ir visada „Šakių vandenų“ paslaugomis naudojosi. Praktikoje jau yra buvę atvejų, kad naujai išsigręžusi savo valdose privatų gręžinį įmonė pradėdavo vilioti ir aplinkinius privačius vandens vartotojus. Tai būtų didžiulė problema „Šakių vandenų“ įmonei, nes ji prieš statydama savo įrenginius šioje teritorijoje yra apskaičiavusi tikslų vartotojų, kurie maksimaliai išnaudotų įrenginių pajėgumą, skaičių. Jeigu minėtoje teritorijoje iškris vienas stambus vandens vartotojas, „Šakių vandenys“ turėtų imtis kitų priemonių, kaip padengti įrenginių eksploatavimo sąnaudas, neatmetama versija, kad likusiems vartotojams geriamas vanduo pabrangtų. Tokiam scenarijui savivaldybė nori užbėgti už akių, todėl nutarė pirmiau išanalizuoti esamą padėtį, atsižvelgti į Aplinkos ministerijos siūlymus, apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, tik tada priimti sprendimą, ar leisti minėtai įmonei gręžtis nuosavą gręžinį.