Žmogaus gyvenimo kokybė – jo paties rankose?!

endriukaitieneKol vieni skundžiasi sunkiu pragyvenimu tėvynėje – keikia valdžią ir susiklosčiusią ekonominę situaciją,– kiti savo rankomis kabinasi į gyvenimą, patys randa išeitį iš sudėtingos finansinės padėties. Tą drąsiai galime teigti apie Liną Endriukaitienę – rajone žinomą kaip dailės mokytoją, dailininkę, pristačiusią ne vieną personalinę parodą. Šiandien moteris dalinasi ne tik kūrybiniais laimėjimais, bet ir sėkmingai sukurto verslo paslaptimis.

Nuotr. Lina Endriukaitienė, nepabijojusi naujovių, prieš porą metų atrado galimybę užsidirbti ir gyventi be finansinių trikdžių.

Pedagogė tapo verslininke

Dailės mokytoja-metodininkė, menininkė, keturiasdešimt metų slenkstį perkopusi moteris iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo kitų – tam, kad išgalėtų užauginti viena sūnų ir išgyventų, dirbo eilinį pedagogės darbą keliose mokyklose, uždarbiavo draudimo bendrovėje bei nuolat ieškojo papildomų galimybių užsidirbti. Mokytoja pasakoja apie šį gyvenimo etapą jau kaip apie istoriją. L. Endriukaitienė, nepabijojusi naujovių, prieš porą metų atrado galimybę užsidirbti ir gyventi be finansinių trikdžių sukurdama savo nuosavą verslą tarptautinėje tinklinėje kompanijoje „Global Intergold“. Eilinį kartą į Šakius atvykusi Zūkų kaimo (Jankų seniūnijos) gyventoja su savo artimais bičiuliais dalijosi įspūdžiais iš kelias dienas trukusios tarptautinės asamblėjos Romoje, kurioje L. Endriukaitienė dalyvavo kaip ketvirtą lyderystės programos lygį pasiekusi verslininkė. Ji su savo pažangiais komandos nariais už savo nuopelnus gavo prestižinius apdovanojimus. Tiesa, ši kelionė verslininkei jau nėra pirmutinė – per dvejus su puse metų veiklos šioje kompanijoje L. Endriukaitienei teko ne kartą lankytis tiek tarptautinėse konferencijose, tiek Lietuvoje vykusiuose kompanijos renginiuose. Tad nieko nuostabaus, kad kyla elementarus klausimas: kaip eilinė kaimo moteris, kuri, kaip pati juokauja, gyvena viduryje miško, sugebėjo per dvejus su trupučiu metų be didelių investicijų sukurti verslą, kuris jai šiandien garantuoja saugų finansinį asmeninį gyvenimą, suteikia galimybę keliauti, pažinti pasaulį ir žmones?
 
Viskas prasideda nuo svajonės

„Viskas prasidėjo nuo svajonės, – sako L. Endriukaitienė. – Aš, kaip ir visi žmonės, turėjau paprastus tikslus – grąžinti skolas, susiremontuoti namus, pakeliauti. Nuo to viskas ir prasidėjo. Tam, kad šias elementarias svajones būtų galima įgyvendinti, reikia tiek nedaug – tik pinigų, o jų dirbdamas eilinį darbą niekada tiek nesutaupysi.“

Aktyvi ir nuolat inovacijomis besidominti moteris sulaukė pasiūlymo iš vienos savo bičiulės dalyvauti konferencijoje, kurioje buvo pristatomos dar neseniai Europos Sąjungoje susikūrusios tarptautinės kompanijos, prekiaujančios investiciniu auksu, galimybėmis.

„Aš ilgai nesvarsčiau – supratau, jog tai mano galimybė pakeisti savo gyvenimą į kokybiškesnį, finansiškai nepriklausomą bei dinamišką, juolab, kad galvoti ir nebuvo ko – šioje kompanijoje niekuo rizikuoti nereikia, o pabandęs gali uždirbti labai daug“, – prisimena mokytoja.

Pasak jos, juk kiekvienas eilinis mūsų šalies gyventojas nėra garantuotas dėl rytojaus, viskas taip sudėtinga: šiandien tu dar dirbi, o rytoj jau gali būti be darbo. Tačiau, užuot dejavusi ir prašiusi išmaldos, mokytoja puikiai suprato, kad išeitis jai buvo pamėtėta kone iš paties dangaus.

„Vertinu šį pasiūlymą kaip unikalią man duotą galimybę. Tai rodo, kad žmonėms nereikia bijoti naujovių, to, kas ateina iš pasaulio, priešingai, – reikia domėtis, nes galbūt tai tau duotas šansas, vienintelis, daugiau tokių gali ir nepasitaikyti“, – sako moteris.

Darbas – ne su kastuvu kasti

Paklausta, ką reikia šioje kompanijoje daryti, mokytoja paaiškina, kad tai tarptautinė kompanija, valdanti internetinę parduotuvę, kuri užsiima aukso luitelių pirkimu ir pardavimu.

„Jeigu kas nors galvoja, kad čia reikės prekiauti auksu, tai labai klysta“, – patikina pašnekovė.

Užsiregistravę parduotuvėje tampa tik jos klientais, t. y. pirkėjais, o pinigai mokami už patį brangiausią produktą šiuolaikinėje rinkoje – reklamą. Be to, pasak pašnekovės, auksas yra tokia prekė, kurios reklamuoti ir nereikia – visi žino jo vertę bei ilgaamžiškumą.

Apie šios parduotuvės rinkodaros planą L. Endriukaitienė galėtų pasakoti valandų valandas, nes ji čia jau ne naujokė – veda seminarus šia tema mūsų ir ne viename aplinkiniame mieste, pati turi subūrusi daugiau kaip tūkstančio žmonių komandą. Tačiau, pasak verslininkės, svarbiausia tai, kad žmogus suvoktų, jog šis verslas yra sukurtas būtent tokiems žmonėms kaip ji – gaunantiems iš pagrindinio darbo mažas pajamas, o tikslų bei ambicijų savo gyvenime turintiems iki kaklo. Įgyvendinti savo svajones žmogus neturi bijoti, priešingai, privalo pats imtis atsakomybės ir iniciatyvos, o ne laukti, kol jam kas nors ką nors duos ar mokės išsvajotą didesnį atlyginimą.
Dvejų su puse metų patirtį šioje srityje turinti verslininkė sako, kad ir čia nėra viskas „kaip sviestu patepta“. Pirmiausia mūsų šalies žmonėms trūksta pasitikėjimo savimi, kad jie galėtų į veidrodį pasižiūrėję pasakyti: aš galiu, aš tai padarysiu.

„Kad ir kokios lengvos ir paprastos iš pirmo žvilgsnio kompanijos siūlomos sąlygos yra sukurti savo verslą, tačiau jas reikia įgyvendinti, kitaip norimo efekto čia nesulauksim“, – sako L. Endriukaitienė. Todėl moteris važinėja po visą Lietuvą, rengia seminarus, supažindina su šios kompanijos veikla, užsidirbimo galimybėmis.

„Tai taip pat yra darbas, tačiau kadangi aš mėgstu keliauti ir bendrauti su žmonėmis, mano darbas jau yra ne prievolė, o malonumas, už kurį dar ir atlygį gaunu. Ar gali būti dar geriau?“ – šypsosi moteris.

Rita Plaušinaitytė-Šerkšnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.