Ūkininkai bus skatinami užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara

atkociuniene
Nuotr. Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė (dešinėje) padėkojo rajono Žemės ūkio skyriui ir jo vedėjai Irenai Žemaitienei už pateiktą didžiulį šūsnį informacijos apie Šakių rajoną, profesorei beliko ją išanalizuoti ir apibendrinti.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Kovo 6 d. rajono savivaldybės salėje visuomenei buvo pristatyta Šakių rajono žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir rinkodaros 2017–2023 m. strategija, kurią su partneriais rengė savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Sulaukta pastabų bei pasiūlymų ir iš rajono žemdirbių, kitų institucijų.

Apžvelgdama ekonominę žemės ūkio situaciją rajone, strategijos sudarytoja, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė kalbėjo, kad strategijos rengėjų tikslas yra nukreipti žemės ūkio produkcijos augintojus didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos link ir skatinti jų pardavimą. Pristatydama strategiją ji priminė, kad Šakių rajonas priklauso intensyviai žemės ūkio veiklos zonai – bendras rajono žemės plotas yra 145 tūkst. 337 ha, iš jų 98 tūkst. 796 ha (arba 68 proc.) sudaro žemės ūkio naudmenos.

„Strategijos tikslas –  išanalizavus rajono žemės ūkio maisto produktų sektoriaus būklę, rinkos tendencijas numatyti vystymosi kryptis, priemones ir finansinius išteklius. 2015m. gruodžio 31 d. duomenimis, rajone įregistruota 3663 ūkiai, iš kurių – 3647 ūkininkų ir šeimos ūkiai, 16 – žemės ūkio bendrovių arba įmonių. 2015 m. vidutinis ūkio dydis padidėjo 2,1 karto, tačiau mažėja bendras ūkių skaičius“, – kalbėjo dr. V. Atkočiūnienė.

Pasak jos, ūkininkaujančių skaičius pagal amžių taip pat kito – mažėjo jaunų ūkininkų ir didėjo vyresnio amžiaus.

Rajone žemdirbiai daugiausiai augina žieminius ir vasarinius kviečius (47 proc.), beveik 20 proc. užima pievos ir ganyklos, 14 proc. – rapsai, 9 proc. – miežiai. Profesorės V. Atkočiūnienės pastebėjimu, vis dažniau rajono ūkininkai sėja pupas ir žirnius. Tiesa, daržovės bei sodai sudaro labai nedidelę deklaruotų žemės ūkio naudmenų dalį. Taip pat rajone mažai auginama specialios paskirties kultūrų, pavyzdžiui, avižų (dribsniams), rugių duonai kepti arba linų. Ūkininkai nevisiškai išnaudoja rinkos nišą – salyklinių miežių augintojų, perdirbėjų ir eksportuotojų.

Galvijų ir karvių skaičius 2007–2015 m. laikotarpiu taip pat mažėjo: rajone 2015 m. pabaigoje buvo 22 tūkst. 946 vnt. galvijų, iš jų 11 tūkst. 906 karvės. Pieno gamintojų skaičius sumažėjo 31,1 proc.

Apžvelgdama žemės ūkio ir maisto sektoriaus situaciją rajone dr. V. Atkočiūnienė informavo, kad buvo apklausti 111 žemės ūkio veiklas plėtojančių ūkininkų ir žemės ūkio įmonių atstovų.

„Pagrindiniai ūkininkaujančiųjų tikslai yra palaikyti ar padidinti pajamų lygį pritraukiant išorinius ir pertvarkant savuosius išteklius (tokių yra 95 proc. ūkininkų). Pasirodo, gaminti didelės pridėtinės vertės galutinio vartojimo produktus yra svarbu dar mažesnei (74 proc. ūkininkų) daliai“, – teigė dr. V. Atkočiūnienė.

Pristatydama mūsų žemdirbių tradicijų ir paveldo puoselėjimą ūkininkaujant, dr. V. Atkočiūnienė kalbėjo: „Manau, kad jūsų krašte plėtojami amatai, kalvystė ir žemdirbystė, kulinarinis paveldas ir žemės ūkio produktų perdirbimas gali būti novatoriškai susietos sritys. Restauruotose senųjų dvarų sodybose Gelgaudiškyje, Kiduliuose ir Zypliuose galėtų būti organizuojamos viešojo maitinimo paslaugos naudojant vietos žemės ūkio maisto produktus.“ Nedidelė dalis ūkininkaujančių savo produktus parduoda turguose ar savo ūkiuose. Yra ūkių, kurie savo produkciją parduoda prekybos centrams, viešosioms įstaigoms, galutiniam vartotojui per internetinį tinklą.

Kalbėdama apie strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, dr. V. Atkočiūnienė akcentavo, kad pirmiausiai numatytą strategiją reikia pristatyti suinteresuotiems subjektams – rajono ūkininkams, taip pat  įgyvendinančioms institucijoms, socialiniams partneriams. Svarbu skatinti ūkininkus dalyvauti vietos (pieno ir vaisių) produktų vartojimo programose vaikų ir švietimo bei kitose įstaigose. Plane numatyta Zanavykų krašto produktų katalogo parengimas ir išleidimas bei Zanavykų krašto produkto ženklo sukūrimas ir kita. Be abejo, svarbu Zanavykų krašto produktų pristatymas ir pardavimas Lietuvos ir užsienio šalių parodose ir mugėse.

Dr. V. Atkočiūnienė akcentavo, kad žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir rinkodaros 2017–2023 m. strategija yra glaudžiai susijusi su Šakių krašto vietos veiklos grupės strategija, tad abi strategijas įgyvendinant turėtų būti glaudžiai bendradarbiaujama.

Tarybos narė Raminta Bastytė pastebėjo, kad strategijos pristatyme dalyvavo tik trys ūkininkai, tiesiogiai susiję su produkcijos pardavimu, ji įsitikinusi, kad trūko viešumo. Be to, siūlė ūkininkams jau dabar kooperuotis ir Zanavykų krašto produkciją pristatyti parodoje „Ką pasėsi 2017“.

Po svarstymų buvo priimtas sprendimas sudaryti strategijos įgyvendinimo darbo grupę, artimiausiu metu susitikti su ūkininkais ir jiems pristatyti strategijos įgyvendinimo eigą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.