Daug diskusijų ir ūkininkų nepasitenkinimo visoje Lietuvoje sukėlė naujosios Vyriausybės ketinimai naikinti tam tikras lengvatas, taikomas šalies žemdirbiams, ir, anot Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, siekti, kad valstybei priklausančius mokesčius mokėtų visi mokesčių mokėtojai.

Turi būti diferencijuojami

Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininko, rajono Ūkininkų sąjungos vadovo Rimanto Valiuko įsitikinimu, priimant bet kokius mokestinius sprendimus, turi būti pirmiausia gerai išanalizuota situacija, diskutuojama su žemdirbių organizacijų atstovais, įsiklausoma į pateikiamus pasiūlymus. „Negalima daryti skubotų sprendimų ir kirsti iš peties. Mažieji ūkininkai, taip vadinami trihektarininkai, yra labai pažeidžiami. Mokesčius ūkininkams reikėtų diferencijuoti. Smulkiesiems ūkininkams bet kokia papildoma mokestinė našta gali būti tiesiog pražūtinga – po tokių reformų kaime dar daugiau žmonių liks be darbo ir be pragyvenimo šaltinio“, – apie šiuo metu žemdirbiams nerimą keliančius valdžios planus apmokestinti ūkininkus kalba R. Valiukas.

Šakių rajone ūkininkų skaičius pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Jei anksčiau, pasak R. Valiuko, turėjome daugiau kaip 3 tūkst. ūkininkų, tai dabar rajone likę apie 2,8 tūkst., o tikrai stiprių ūkių turime ne daugiau kaip 500. Pasak rajono žemdirbių organizacijų atstovo, ūkininkai ir šiuo metu valstybei sumoka pakankamai daug mokesčių. Štai 2015 m. duomenimis, iš viso šalies žemdirbių valstybei sumokėti įvairūs mokesčiai sudarė beveik ketvirtį milijardo eurų.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Finansų ministerija jau sutinka atsisakyti ankstesnio plano, pagal kurį net ir patys smulkiausi ūkininkai turėtų mokėti visiems mokesčių mokėtojams taikomus mokesčius. Dabar linkstama pritarti, kad ūkininkai, kurių apyvarta per metus nesiektų 25 tūkst. eurų, būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokų, bet Žemės ūkio ministerija siūlo, kad tokie ūkininkai nemokėtų nei „Sodros“, nei sveikatos draudimo įmokų arba pusę jų dengtų valstybė. Be to, šie mokesčiai ir GPM turėtų būti skaičiuojami nuo bendrų produkcijos pardavimų. Kokie bus priimti galutiniai sprendimai, sunku nuspėti. Valdžios ir žemdirbių organizacijų atstovai kol kas neranda bendros kalbos.

Pateikė pastabas ir pasiūlymus

Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪB) asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis bei asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, išanalizavę Vyriausybės pateiktą konsultacinį dokumentą „Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimas“, jam visiškai nepritaria ir yra nustebę dėl dokumento rengėjų požiūrio į dabartinę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo visumą bei deklaruojamus siekius suvienodinti kai kuriuos mokesčius su kitais ūkio sektoriais.

„Tai daroma tarytum nežinant, kad žemdirbiams jie nustatyti vadovaujantis ne vien elementaria ūkine logika, kadangi jų veikla labai priklauso nuo gamtos, bet ir siekiant sumažinti kasdieninių prekių ir maisto produktų kainas“, – pastebi P. Puskunigis.
Asociacija yra pateikusi Vyriausybei konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Vienas iš pasiūlymų – taikyti specialų 5 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą ūkio subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 ir daugiau proc., bei kaimuose ir miesteliuose įregistruotoms ir ten veikiančioms įmonėms, perdirbančioms vietinę žemės ūkio produkciją.

Taip pat teikiamas pasiūlymas papildomai mažinti pelno mokestį kaimo regiono įmonėms – po 0,2 procentinius punktus už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją, bet ne daugiau kaip 5 proc. Siūloma, kad žemės mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne pagal žemės vidutinę rinkos vertę, o pagal žemės našumo balą ir naudojamas melioracijos įrenginių tvarkymui. Asociacijos parengtame pasiūlymų pakete pateikiama ir daugiau racionalių pasiūlymų. Ar bus į juos atsižvelgta, parodys laikas.

Žemdirbių įsitikinimu, bet kokie mokesčiai, atskaitymai, kitos prievolės ir reikalavimai, reglamentuojantys ūkininkavimo sąlygas, negali būti skirtingi ar diskriminaciniai, taikomi priklausomai nuo pasirinktos ūkininkavimo formos.

„Kol kas vyksta tikras cirkas...“

Slavikų seniūnijos ūkininkas Vintautas Kasperavičius stebisi naujosios valdžios ketinimais „prigriebti žemdirbius“. Ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis, augalininkyste ir ekologine žemdirbyste užsiimantis rajono ūkininkas neslepia savo pasipiktinimo.

„Kol kas vyksta tikras cirkas, nes nėra jokio pastovumo, jokių rimtų ekonominių skaičiavimų. Nė vienas ūkininkas negali žinoti, kaip jam planuoti savo ūkio plėtrą ar investicijas. Ūkininkai uždirbtus pinigus ne pravalgo, o investuoja į ūkį. Jeigu sunkės ūkininkavimo sąlygos, mažės žemę dirbančių ir duoną auginančių. Apskritai, jei žmogus žinotų, kas jo laukia pradėjus ūkininkauti, galėtų apsispręsti, ar verta iš viso pradėti tai daryti“, – sakė ūkininkas.

Pasak jo, šalies valdžia iki šiol žemės ūkio politikoje neturi jokios aiškios koncepcijos. Paprastas pavyzdys – ekologiniai ūkiai. Jei anksčiau ekologinė žemdirbystė buvo pripažinta prioritetine ūkio šaka, tai šiandien žemės ūkio ministras aiškina, kad ekologiškai ūkininkauti niekas nedraudžia, tačiau pinigų ekologiniams ūkiams paremti nėra ir nebus. O ką reiškia ekologiškai ūkininkauti tausojant mūsų aplinką ir gamtą? Tai reiškia, kad gauni pusę ar tik trečdalį pajamų lyginant su tradiciniais chemizuotais ūkiais.

„Žemės apgauti negali – jeigu nori ką nors iš jos gauti, pirmiausia reikia jai duoti. Valdžia, atrodo, pamiršo ir tai, kad ūkininkavimo sėkmė labai priklauso nuo Dievulio ir gamtos “, – savo mintimis dalijosi ūkininkas V. Kasperavičius.