Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė akcentavo, kad nors daržininkystės sektorius nėra didelis, bet daržininkai augina produktus, kurie svarbūs sveikai žmonių mitybai. L. Poškevičiūtės nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Rugpjūčio 22 d. daržovių augintojai iš visos Lietuvos rinkosi į tradicinį Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) lauko dieną-seminarą, kuris vyko Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje. LDAA direktorė Zofija Cironkienė apžvelgė daržininkystės sektoriaus aktualijas. Vėliau bendrovės „Šaka“ demonstracinių bandymų lauke seminaro dalyviai susipažino su „Europlant“ firmos bulvių veislėmis.
Bulvių plotai mažėja
Pasak LDAA direktorės Z. Cironkienės, šalyje iš beveik 3 mln. hektarų deklaruotų pasėlių, 10 tūkst. 540 ha užima bulvės, daržovių plotai sudaro 5 tūkst. 724 ha. Iš jų didžiausius plotus užima burokėliai – beveik 1,8 tūkst. ha. Antroje vietoje pagal užimamus plotus – svogūnai.
Z. Cironkienė paminėjo, kad didėja salotų, morkų, smidrų plotai, didėja česnakų paklausa. Vis dar mažėja kopūstinių daržovių bei bulvių plotai.
„Pasaulyje vartotojui reikia kuo įvairesnių ir, aišku, sveikesnių daržovių. Pas mus problema yra su daržovių asortimentu. Mes galime pasiūlyti tik pagrindines daržoves, tačiau mažai išauginame retesnių“, – sakė Z. Cironkienė.
Anot viešnios, daug įtarimų kelia deklaruojami dideli krapų plotai – šįmet krapų plotai išaugo dar 100 ha ir kai kuriems augintojams tai gali būti lengvas būdas išmokoms gauti. Pasak Z. Cironkienės, Lietuvos rinkai užtektų 15 ha krapų. Moliūgų, špinatų plotai taip pat išaugo apie 100 ha, nors tokio poreikio rinkoje nėra.
Kalbėdama apie produkcijos realizavimą, Z. Cironkienė paminėjo, kad LDAA nariai savo produkciją daugiausiai parduoda vartotojams, nedidelė dalis parduodama perdirbėjams ir visai maža dalis perdirbama ūkiuose.
LDAA direktorė įvardijo ir problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos daržovių augintojai, pirmoji – nemažinamas PVM. Anot V. Cironkienės, nėra aiškios tvarkos dėl laistymo leidimų gavimo.
„Dar vienas sektoriaus stabdis – mažas investicinių projektų praeinamumas daržininkystės ūkiams – nesiekia net 60 proc. Daržovių ūkiai papildomų balų nesurenka nei už ekonominį dydį, nei už ūkininkavimą nepalankiose žemėse“, – svarstė Z. Cironkienė.
Baigdama pranešimą, ji pridūrė, kad šįmet sausra daržovių derlių sumažino vidutiniškai 30 proc., nors laukuose dar auga burokėliai, morkos ir galutinės prognozės paaiškės rudenį.
PVM skirtumai
Renginyje dalyvavęs europarlamentaras Bronis Ropė, atsakydamas į klausimą dėl PVM, patikino, kad problema yra ne PVM dydis, bet skirtumas šalyse. Pasak jo, yra diskutuojama, kad ES narės turėtų laikytis nustatytų PVM dydžių.
Jis priminė, kad Europos Parlamentas turės patvirtinti 2021–2027 m. ES bendrosiosios žemės ūkio politikos taisykles.
„Dar yra laiko kalbėti ir diskutuoti, kokius mes norėtume daryti pakeitimus. Manau, kad pagrindinė parama turėtų eiti tiems, kurie nuolatos dirba, o ne tiems, kurie bando pasinaudoti vienokioms ar kitokioms galimybėms“, – sakė B. Ropė ir priminė, kad šiuo metu pateiktas pasiūlymas nustatyti 100 tūkst. eurų maksimalų paramos dydį. O Lietuva vienam ūkio subjektui 2020-aisiais nustatė iki 150 tūkst. eurų paramos dydį.
LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat paminėjo, kad daržininkystės sektorius turėtų būti daugiau remiamas.
„Užsėjom grūdais, nukūlėm, gavom didelius pelnus, bet žiūrėkim į tą pridėtinę vertę, kuri atneša daugiau naudos mūsų ir pasaulio vartotojui“, – kalbėjo A. Svitojus ir pridūrė, kad, keičiantis Žemės ūkio ministerijos vadovybei, žemės ūkio sektoriuje kardinaliai keičiasi ir kai kurios priemonės. Pirmininkas padėkos raštus įteikė bendrovės „Šaka“ vadovui Juozui Pukeliui ir Jonui Valaičiui.
Naujos bulvių veislės
Bendrovės „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis pristato šias metais laukuose išaugintų 17 naujų bulvių veislių. L. Poškevičiūtės nuotr.
Pasveikinęs į bendrovės „Šaka“ laukus atvykusius seminaro dalyvius, J. Pukelis kvietė įvertinti 17 naujų bulvių veislių.
„Pirmą kartą susidūrėm su kai kuriomis šios firmos veislėmis, užauginom, nukasėm. Štai ‚Antonia‘ yra vidutinio ankstyvumo bulvė, kieto suvirimo, tai reiškia, kad jos tinkamos salotų gamybai“, – trumpai pristatęs vieną iš bulvių veislių, J. Pukelis plačiau supažindinti su kitų veislių bulvėmis pakvietė vokiečių selekcinės kompanijos „Europlant“ atstovą Tomas Bottner, kuris pridūrė, kad minėtos veislės bulvių gumbai yra vienodo dydžio, o derlius nesumažėja net ir sausais bei karštais orais.
„Vokietijoje šiais metais temperatūra taip pat šoko iki 40 laipsnių ir ‚Antonia‘ išgyveno“, – pridūrė svečias.
Susipažinę su visomis „Šakos“ laukuose išaugintomis bulvių veislėmis, seminaro dalyviai ypač susidomėjo ‚Elfe‘ veisle, kuri pasižymi geru derlingumu, užauga stambūs gumbai.
„Šakos“ vadovas J. Pukelis pastebėjo, kad Lietuvoje labiau pakenčia karštį tos bulvių veislės, kurios turi mažiau krakmolo.
Z. Cironkienė paminėjo, kad didėja salotų, morkų, smidrų plotai, didėja česnakų paklausa. Vis dar mažėja kopūstinių daržovių bei bulvių plotai.
„Pasaulyje vartotojui reikia kuo įvairesnių ir, aišku, sveikesnių daržovių. Pas mus problema yra su daržovių asortimentu. Mes galime pasiūlyti tik pagrindines daržoves, tačiau mažai išauginame retesnių“, – sakė Z. Cironkienė.
Anot viešnios, daug įtarimų kelia deklaruojami dideli krapų plotai – šįmet krapų plotai išaugo dar 100 ha ir kai kuriems augintojams tai gali būti lengvas būdas išmokoms gauti. Pasak Z. Cironkienės, Lietuvos rinkai užtektų 15 ha krapų. Moliūgų, špinatų plotai taip pat išaugo apie 100 ha, nors tokio poreikio rinkoje nėra.
Kalbėdama apie produkcijos realizavimą, Z. Cironkienė paminėjo, kad LDAA nariai savo produkciją daugiausiai parduoda vartotojams, nedidelė dalis parduodama perdirbėjams ir visai maža dalis perdirbama ūkiuose.
LDAA direktorė įvardijo ir problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos daržovių augintojai, pirmoji – nemažinamas PVM. Anot V. Cironkienės, nėra aiškios tvarkos dėl laistymo leidimų gavimo.
„Dar vienas sektoriaus stabdis – mažas investicinių projektų praeinamumas daržininkystės ūkiams – nesiekia net 60 proc. Daržovių ūkiai papildomų balų nesurenka nei už ekonominį dydį, nei už ūkininkavimą nepalankiose žemėse“, – svarstė Z. Cironkienė.
Baigdama pranešimą, ji pridūrė, kad šįmet sausra daržovių derlių sumažino vidutiniškai 30 proc., nors laukuose dar auga burokėliai, morkos ir galutinės prognozės paaiškės rudenį.
PVM skirtumai
Renginyje dalyvavęs europarlamentaras Bronis Ropė, atsakydamas į klausimą dėl PVM, patikino, kad problema yra ne PVM dydis, bet skirtumas šalyse. Pasak jo, yra diskutuojama, kad ES narės turėtų laikytis nustatytų PVM dydžių.
Jis priminė, kad Europos Parlamentas turės patvirtinti 2021–2027 m. ES bendrosiosios žemės ūkio politikos taisykles.
„Dar yra laiko kalbėti ir diskutuoti, kokius mes norėtume daryti pakeitimus. Manau, kad pagrindinė parama turėtų eiti tiems, kurie nuolatos dirba, o ne tiems, kurie bando pasinaudoti vienokioms ar kitokioms galimybėms“, – sakė B. Ropė ir priminė, kad šiuo metu pateiktas pasiūlymas nustatyti 100 tūkst. eurų maksimalų paramos dydį. O Lietuva vienam ūkio subjektui 2020-aisiais nustatė iki 150 tūkst. eurų paramos dydį.
LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat paminėjo, kad daržininkystės sektorius turėtų būti daugiau remiamas.
„Užsėjom grūdais, nukūlėm, gavom didelius pelnus, bet žiūrėkim į tą pridėtinę vertę, kuri atneša daugiau naudos mūsų ir pasaulio vartotojui“, – kalbėjo A. Svitojus ir pridūrė, kad, keičiantis Žemės ūkio ministerijos vadovybei, žemės ūkio sektoriuje kardinaliai keičiasi ir kai kurios priemonės. Pirmininkas padėkos raštus įteikė bendrovės „Šaka“ vadovui Juozui Pukeliui ir Jonui Valaičiui.
Naujos bulvių veislės
Bendrovės „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis pristato šias metais laukuose išaugintų 17 naujų bulvių veislių. L. Poškevičiūtės nuotr.
Pasveikinęs į bendrovės „Šaka“ laukus atvykusius seminaro dalyvius, J. Pukelis kvietė įvertinti 17 naujų bulvių veislių.
„Pirmą kartą susidūrėm su kai kuriomis šios firmos veislėmis, užauginom, nukasėm. Štai ‚Antonia‘ yra vidutinio ankstyvumo bulvė, kieto suvirimo, tai reiškia, kad jos tinkamos salotų gamybai“, – trumpai pristatęs vieną iš bulvių veislių, J. Pukelis plačiau supažindinti su kitų veislių bulvėmis pakvietė vokiečių selekcinės kompanijos „Europlant“ atstovą Tomas Bottner, kuris pridūrė, kad minėtos veislės bulvių gumbai yra vienodo dydžio, o derlius nesumažėja net ir sausais bei karštais orais.
„Vokietijoje šiais metais temperatūra taip pat šoko iki 40 laipsnių ir ‚Antonia‘ išgyveno“, – pridūrė svečias.
Susipažinę su visomis „Šakos“ laukuose išaugintomis bulvių veislėmis, seminaro dalyviai ypač susidomėjo ‚Elfe‘ veisle, kuri pasižymi geru derlingumu, užauga stambūs gumbai.
„Šakos“ vadovas J. Pukelis pastebėjo, kad Lietuvoje labiau pakenčia karštį tos bulvių veislės, kurios turi mažiau krakmolo.
Eduardas iš Griškabūdžio:
