Daug metų ūkininkaujantis slavikietis Vintautas Kasperavičius, atitrūkęs nuo darbų, randa laiko gražinti savo sodybą, neseniai koloniniais vaismedžiais apsodino sodybą, kalbamės ir apie ekologinio ūkininkavimo ypatumus.

Lankantis pas V. Kasperavičių, lietus pila kaip iš kibiro, tačiau sodybos šeimininkas aprodo neseniai įgyvendintą svajonę: palei sklypo ribas pasodino kone šimtą vienetų vaiskrūmių. Skoningai sutvarkytą sklypo dalį pirmiausiai pastebėjo miestelio seniūnas ir pasidžiaugė socialiniuose tinkluose.

Pats V. Kasperavičius pasakojo, kad greta sklypo ėjo šaligatvis, kuriuo kone 40 metų niekas nevaikščiojo, todėl jis ir sumanė jį panaikinti ir apskritai atsinaujinti sklypo želdynus. Sodybos šeimininkas vardija pasodintus medelius: šilkmedžiai, trešnės, persikai, abrikosai, slyvos, kriaušės bei kiti vaismedžiai, o medelių eilę užbaigia riešutai.

„Tai koloninio tipo vaismedžiai, iš kurių formuosis žalioji gyvatvorė“, – aiškina sodybos šeimininkas.

Jis neslepia – toks sumanymas atsiėjo nepigiai: apie 100 medelių, kuriuos įsigijo „Šilagalio medelyne“, atsiėjo kone du tūkstančius eurų. V. Kasperavičius pasidalina ir ateities planais, rodo sklypelį, kurį planuoja užsodinti sakuromis. Didžiulėje sodybos teritorijoje V. Kasperavičius dažniausiai tvarkosi vienas, jam tenka pasirūpinti ir sergančia sutuoktine.

V. Kasperavičius iš profesijos yra agronomas, ūkininkauti pradėjo pačioje nepriklausomos Lietuvos pradžioje – 1991 metais, o prieš 14 metų perėjo prie ekologinės žemdirbystės. Šiuo metu deklaruoja 77 ha plotą, kur auga žieminiai ir vasariniai javai, ankštinės kultūros. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad ūkininkauti šiuo metu padeda sūnus Egidijus, kuris dirba dar ir savo 100 ha žemės.

Teiraujamės, kodėl perėjo prie ekologinio ūkio? Pašnekovas neslepia – dėl vidinio poreikio tausoti žemę, kad jam yra svarbu, kokiu oru kvėpuoja, kokį vandenį geria ir kokį maistą valgo.

„Stebėjosi pažįstami, kad pasirinkau sunkesnį, o ne lengvesnį ir pelningesnį ūkininkavimą“, – nedaugžodžiauja pašnekovas.

Ūkininkas pasidalina ir savo įžvalgomis apie žemės ūkio perspektyvas. Anot jo, Vyriausybė ekologiškai ūkininkauti ragina, tačiau išmokoms trūksta pinigų, nes lėšų paskirstymas blogai suplanuotas.

Nesutinka pašnekovas su primetama nuomone, kad nemažai šalies ūkininkų ekologinį ūkininkavimą pasirinko ne iš idėjos, o susigundę nemažomis išmokomis.

„Gyvent tai reikia, ūkininkaudami ekologiškai derliaus gauname mažiau, o produkcijos supirkimo kainos per pastaruosius metus sumažėjo trečdaliu“, – aiškina V. Kasperavičius.

Pašnekovas tvirtina, kad šimtu procentų Lietuvos žemdirbių užauginta produkcija išvežama į užsienį, priežastis paprasta – ten gerai moka, o lietuviai paprasčiausiai neįperka.

Anot pašnekovo, ekologiniai ūkiai yra itin atidžiai prižiūrimi, stebimi – jiems keliami itin griežti reikalavimai, todėl V. Kasperavičiaus ūkį specialistai nuolat tikrina, patikra vyksta sandėliuose, kur laikoma užauginta produkcija, tikrinama ir dokumentacija, kurią jis kruopščiai ir išsamiai veda.

Ūkininkas pasakoja, kad didžiąją dalį šalyje užaugintos ekologiškos produkcijos sudaro grūdinės kultūros, beje, Europos Sąjungos šalyse vyrauja mišrūs ūkiai.

„Prie gyvulių reikia rankų darbo kiekvieną dieną, o dirbti pas mus nėra kam“, – svarsto slavikietis.

Teiraujamės jo, kaip ilgamečio agronomo, kas labiausiai lemia gerą derlių?

„Priklauso nuo Dievo!.. Antras dalykas – aš sėju tik sertifikuotą sėklą, aišku, yra žmonių, kurie pagaili pinigų gerai sėklai. O svarbiausia yra žemės dirbimas, jau antri metai perkam organines granuliuotas paukščių mėšlo trąšas“, – tvirtina pašnekovas.

Nors pokalbio metu pliaupia lietus, pašnekovas sako, kad drėgmės kol kas ne per daug, tačiau trūksta šilumos, todėl nėra augalų augimo. Kokie darbai šiuo metu jo ūkyje svarbiausi? Pasak pašnekovo, laukai apsėti, retkarčiais pasėlius nuakėja jau ruošiama technika derliaus dorojimui.

„Akivaizdu, kad derlius šiemet vėluos galbūt 2–3 savaitėm. Ar todėl augalų kokybė nukentės? Pavyzdžiui, kviečių kokybė daugumoj priklauso nuo saulės spindulių. Nepasirinksi, žemės ūkis – tai ne fabrikas po stogu“, – svarsto agronomas.

V. Kasperavičius įsitikinęs: jeigu ūkininkauji ekologiškai, tai daryti reikia sąžiningai. Jis stebi savo žemės būklę, stengiasi ją pagerinti, o ne nualinti, todėl dažnai apvažiuoja laukus. O ir namuose šeimos poreikiams užsiaugina tik ekologiškų daržovių ir vaisių. Jis abejoja, kad iki 2030 m. Lietuvoje pavyks 25 proc. padidinti ekologinius plotus.

„Įsipareigoja, tačiau pažadų įvykdyti niekaip neina“, – įsitikinęs ūkininkas.

Ekologinį ūkį puoselėjantis V. Kasperavičius didelių ateities planų ūkyje jau nebekuria, sako plaukiąs pasroviui, nes absoliučiai neaiški žemės ūkio politika, tačiau džiaugiasi, kad galės ūkį perduoti sūnui.