Jauniaus Stonkaus ūkyje besidarbuojanti agronomė Iveta Barvainytė sako: žemė šyla, žiemkenčiai pradeda busti, todėl trečiadienį pradėjo tręšti žieminius rapsus, kurie, anot agronomės, peržiemojo gana gerai. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Žemdirbiai ne tik dairosi į laukus, tačiau jau sėja pupas ir sako – žiemkenčių būklė nebloga. Tiesa, dėl trąšų trūkumo rinkoje prognozuojamas kai kurių kultūrų derliaus sumažėjimas, tad kalbinti žemdirbiai tikina, jog šiandien trąšas reikės išmokti naudoti efektyviai.
Kainos šovė į viršų
Didelį trąšų kainų šuolį dar praėjusių metų pabaigoje lėmė smarkus gamtinių dujų kainų augimas, o prasidėjus karui Ukrainoje ir sustojus rusiškų ir baltarusiškų trąšų prekybai, rinkoje ypač jaučiamas azotinių trąšų trūkumas. Jų kainos per pastarąsias dvi savaites išaugo iki 1200 eurų už toną.
„Sunku ką ir pakomentuoti. Šiuo metu prekiaujame trąšų likučiais, dar pavyko kažkiek nusipirkti iš Prancūzijos. Trūkumas yra tiek azotinių, tiek NPK trąšų. Kaina kilo apie 300 eurų. Ne visi ūkininkai yra apsirūpinę trąšomis, todėl dalis dar perkasi, dalis susimažina tręšimo normas. Manau, nėra tragedija, kad taip ta trąšų kaina paaugus, kadangi ir produkcijos supirkimo kaina stipriai išaugusi: maistinių kviečių siekia 300 eurų, rapsų apie 800 eurų už toną. Be abejo, ūkininkus baugina tie trąšų kainų skaičiai, tačiau šiandien jau reikia skaičiuoti“, – svarsto AB „Linas Agro“ regiono vadovas Giedrius Bakas.
Kad suprastume, kuo svarbios azotinės trąšos, reikėtų žinoti, kad vienas kilogramas šių trąšų vidutiniškai duoda 5 kilogramų derliaus priedą. Teiraujamės agronomo Algimanto Daugėlos nuomonės, ar dėl tokios trąšų situacijos žemdirbiai turės jas naudoti efektyviau.
„Manau, priklausys ir nuo pavasario orų, kurie arba derlių gali dar sumažinti, arba padidinti. Pati žiemkenčių būklė yra gera. Kad ir mažiau trąšų gaus, bet jei orai bus palankūs, derlius nebus menkas. Juolab kad ir žemėje yra dar trąšų atsargų. Daugelis ūkininkų šiuo metu atlieka azoto tyrimus dirvožemyje, gavę rezultatus ūkininkai spręs apie trąšų poreikį. O dėl būsimo derliaus? Vis tiek minimaliai žemdirbiai tręš, todėl tą derlių užaugins“, – įsitikinęs A. Daugėla.
Anot savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, iki sėjos likus vos kelioms savaitėms, rajono ūkininkų apsirūpinimas trąšomis yra nevienodas.
„Kitus rudenį išgąsdino jau šiek tiek pakilusios trąšų kainos. Todėl daugelis suabejojo – pirkti ar ne. Nepirkę trąšų rudenį ūkininkai turi šiandien pirkti kone keturiskart brangesnes. Pirks trąšas, kokios yra. Mažiau bers, kiekvienas pagal savo piniginę žiūrės. Kol kas negirdėjau didesnių nuogąstavimų iš žemdirbių dėl trąšų situacijos“, – tikino I. Žemaitienė.
Lukšių žemės ūkio bendrovė sėją pradėjo išties anksti – kovo 23 d. laukuose buvo sėjamos pupos. D. Pavalkio nuotr.
Jau laukuose
Jei vieni ūkininkai su trąšomis dar neskuba, tai kalbintas ūkininkas Juozas Valaitis dar praėjusią savaitę išvažiavo į laukus. J. Valaitis pasakojo jau apžiūrėjęs žiemkenčius. Anot jo, vietomis žieminis rapsas, atrodęs rudenį prasčiau, ir pavasario sulaukė prastesnis. Kiti žiemkenčiai peržiemojo gerai. Rapsų ūkininkas yra užsėjęs 130 ha, o žieminių kviečių – 200 ha.
„Būsimam derliui jau bebrangstančias trąšas pirkau dar rudenį. O kalbant apie ateitį – jei dvigubai brangsta trąšos, dvigubai pakyla grūdų ir rapsų kaina, tai panašiai ūkininkavimo savikaina atsieina, – svarstė J. Valaitis. – Be abejo, prisideda ir brangstantys degalai, atsarginės dalys. O dėl trąšų stygiaus? Tręšim mažiau. Buvom įpratę, kad reikia būtinai prikulti 7–8 tonas, užteks penkių tonų. Mažiau reiks trąšų, bus Lietuva žalesnė, nereiks to Žaliojo kurso.“
Lukšių žemės ūkio bendrovėje taip pat jau darbymetis. Pradėjo tręšti žalienas.
„Pirmąjį javų tręšimą atliekam su skystomis KAS trąšomis, tačiau dėl šalnų netręšiam, augalai dėl šalnų stresuoja. Tačiau kovo 23 d. pradėjom sėti pupas, esu nužiūrėjęs apie 70 hektarų, kur tikrai jau dirvos išdžiūvusios, galvojam per dvi dienas užsėti“, – tokiomis ankstyvos sėjos naujienomis dalinosi Lukšių žemės ūkio agronomas Jonas Bakas.
Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Jaunius Stonkus pasakojo, kad ūkyje, 300 hektarų žieminių rapsų laukuose, jau pradėti tręšimo darbai.
„Dalį trąšų turim užsipirkę iš rudens. Tikėjomės, kad atpigs. Bet atvirkščiai – brango ir, ko gero, dar brangs. Šiandien azotinės trąšos yra labai brangios, kaina su PVM siekia jau 1400 eurų. Bandysim išsiversti su tuo, ką turim. Be abejo, tręšim mažiau, skaičiuosim. Šiandien žiūrim, kaip trąšas bet kur nebarstyti, o taupyti, sumažinti normas. Aišku, tų didelių derlių nebus, septynių, aštuonių tonų derliaus iš hektaro tikėtis jau nereikia. Ko gero, ir grūdų kokybė bus prastesnė. Mažiau eksportuosim, savo rinkai Lietuvoje užteks. Keista, kai Lietuvoje turim „Achemos“ gamyklą, bet ši stovi ir trąšų negamina. Manau, valstybė turėtų ją paremti“, – svarstė J. Stonkus.
Metai pilni iššūkių
Analitikai prognozuoja, kad dėl kylančių trąšų kainų neabejotinai kils maisto kainos. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis kalbėjo, kad daugelis ūkininkų gyveno įprastu ritmu, nesitikėjo tokių baisių kataklizmų.
„Šiandien ne vien trąšos yra aktualu. Bus ir pesticidų stygius. Ir degalų kainos išaugusios, kalbama, kad jų ir fiziškai pritrūks. Kalbant apie pieno ūkius, pašarų priedai taip pat buvo įvežami iš Baltarusijos, Ukrainos. Manau, bus problema ir su kai kurių augalų – kukurūzų, rapsų – sėklom, nes daug sėklininkystės įmonių buvo įsikūrusių Ukrainoje. Todėl šiandien valdžios vyrams reikėtų neužsiimti populizmu, o suskaičiuoti, kiek, ko trūksta. Nes šitos trys šalys maisto gamybai Europos Sąjungoje turėjo labai didžiulę įtaką. Jau rudeniop gali būti problemų su maisto aprūpinimu, – svarstė P. Puskunigis. – Lietuvoje sumažėjo apie 10 proc. galvijų, 3,8 proc. – pieno. Cukrinių runkelių visiškai neapsimoka auginti prie dabartinių kainų. O saugodami nendrinukes, mes tikrai neturėsime nei pieno, nei mėsos.“
Kad šie metai pilni iššūkių ir daržininkams – pabrango degalai, trąšos, elektra, strigo detalių tiekimas – pripažino ir Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ pirmininkas Martynas Laukaitis. Ūkininko teiraujamės, ar, išaugus ūkininkavimo savikainai, brangs ir derlius.
„Tikriausiai žmonės nenustos valgyti. Todėl ir toliau sodinsim. Pirmiausiai sėsim ankstyvus burokėlius ir miežius. Tiesa, esam ūkininkai pasimetę, kai nėra to stabilumo, kai kasdien viskas keičiasi. O kad ūkininkavimo savikaina auga, tai matom. Labiausiai šoko trąšų kaina, skausmingai kilo elektros kaina. Brango ir technikos detalės. O prognozuoti derlių ir produkcijos kainas – anksti“, – kalbėjo M. Laukaitis.
„Sunku ką ir pakomentuoti. Šiuo metu prekiaujame trąšų likučiais, dar pavyko kažkiek nusipirkti iš Prancūzijos. Trūkumas yra tiek azotinių, tiek NPK trąšų. Kaina kilo apie 300 eurų. Ne visi ūkininkai yra apsirūpinę trąšomis, todėl dalis dar perkasi, dalis susimažina tręšimo normas. Manau, nėra tragedija, kad taip ta trąšų kaina paaugus, kadangi ir produkcijos supirkimo kaina stipriai išaugusi: maistinių kviečių siekia 300 eurų, rapsų apie 800 eurų už toną. Be abejo, ūkininkus baugina tie trąšų kainų skaičiai, tačiau šiandien jau reikia skaičiuoti“, – svarsto AB „Linas Agro“ regiono vadovas Giedrius Bakas.
Kad suprastume, kuo svarbios azotinės trąšos, reikėtų žinoti, kad vienas kilogramas šių trąšų vidutiniškai duoda 5 kilogramų derliaus priedą. Teiraujamės agronomo Algimanto Daugėlos nuomonės, ar dėl tokios trąšų situacijos žemdirbiai turės jas naudoti efektyviau.
„Manau, priklausys ir nuo pavasario orų, kurie arba derlių gali dar sumažinti, arba padidinti. Pati žiemkenčių būklė yra gera. Kad ir mažiau trąšų gaus, bet jei orai bus palankūs, derlius nebus menkas. Juolab kad ir žemėje yra dar trąšų atsargų. Daugelis ūkininkų šiuo metu atlieka azoto tyrimus dirvožemyje, gavę rezultatus ūkininkai spręs apie trąšų poreikį. O dėl būsimo derliaus? Vis tiek minimaliai žemdirbiai tręš, todėl tą derlių užaugins“, – įsitikinęs A. Daugėla.
Anot savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, iki sėjos likus vos kelioms savaitėms, rajono ūkininkų apsirūpinimas trąšomis yra nevienodas.
„Kitus rudenį išgąsdino jau šiek tiek pakilusios trąšų kainos. Todėl daugelis suabejojo – pirkti ar ne. Nepirkę trąšų rudenį ūkininkai turi šiandien pirkti kone keturiskart brangesnes. Pirks trąšas, kokios yra. Mažiau bers, kiekvienas pagal savo piniginę žiūrės. Kol kas negirdėjau didesnių nuogąstavimų iš žemdirbių dėl trąšų situacijos“, – tikino I. Žemaitienė.
Lukšių žemės ūkio bendrovė sėją pradėjo išties anksti – kovo 23 d. laukuose buvo sėjamos pupos. D. Pavalkio nuotr.
Jau laukuose
Jei vieni ūkininkai su trąšomis dar neskuba, tai kalbintas ūkininkas Juozas Valaitis dar praėjusią savaitę išvažiavo į laukus. J. Valaitis pasakojo jau apžiūrėjęs žiemkenčius. Anot jo, vietomis žieminis rapsas, atrodęs rudenį prasčiau, ir pavasario sulaukė prastesnis. Kiti žiemkenčiai peržiemojo gerai. Rapsų ūkininkas yra užsėjęs 130 ha, o žieminių kviečių – 200 ha.
„Būsimam derliui jau bebrangstančias trąšas pirkau dar rudenį. O kalbant apie ateitį – jei dvigubai brangsta trąšos, dvigubai pakyla grūdų ir rapsų kaina, tai panašiai ūkininkavimo savikaina atsieina, – svarstė J. Valaitis. – Be abejo, prisideda ir brangstantys degalai, atsarginės dalys. O dėl trąšų stygiaus? Tręšim mažiau. Buvom įpratę, kad reikia būtinai prikulti 7–8 tonas, užteks penkių tonų. Mažiau reiks trąšų, bus Lietuva žalesnė, nereiks to Žaliojo kurso.“
Lukšių žemės ūkio bendrovėje taip pat jau darbymetis. Pradėjo tręšti žalienas.
„Pirmąjį javų tręšimą atliekam su skystomis KAS trąšomis, tačiau dėl šalnų netręšiam, augalai dėl šalnų stresuoja. Tačiau kovo 23 d. pradėjom sėti pupas, esu nužiūrėjęs apie 70 hektarų, kur tikrai jau dirvos išdžiūvusios, galvojam per dvi dienas užsėti“, – tokiomis ankstyvos sėjos naujienomis dalinosi Lukšių žemės ūkio agronomas Jonas Bakas.
Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Jaunius Stonkus pasakojo, kad ūkyje, 300 hektarų žieminių rapsų laukuose, jau pradėti tręšimo darbai.
„Dalį trąšų turim užsipirkę iš rudens. Tikėjomės, kad atpigs. Bet atvirkščiai – brango ir, ko gero, dar brangs. Šiandien azotinės trąšos yra labai brangios, kaina su PVM siekia jau 1400 eurų. Bandysim išsiversti su tuo, ką turim. Be abejo, tręšim mažiau, skaičiuosim. Šiandien žiūrim, kaip trąšas bet kur nebarstyti, o taupyti, sumažinti normas. Aišku, tų didelių derlių nebus, septynių, aštuonių tonų derliaus iš hektaro tikėtis jau nereikia. Ko gero, ir grūdų kokybė bus prastesnė. Mažiau eksportuosim, savo rinkai Lietuvoje užteks. Keista, kai Lietuvoje turim „Achemos“ gamyklą, bet ši stovi ir trąšų negamina. Manau, valstybė turėtų ją paremti“, – svarstė J. Stonkus.
Metai pilni iššūkių
Analitikai prognozuoja, kad dėl kylančių trąšų kainų neabejotinai kils maisto kainos. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis kalbėjo, kad daugelis ūkininkų gyveno įprastu ritmu, nesitikėjo tokių baisių kataklizmų.
„Šiandien ne vien trąšos yra aktualu. Bus ir pesticidų stygius. Ir degalų kainos išaugusios, kalbama, kad jų ir fiziškai pritrūks. Kalbant apie pieno ūkius, pašarų priedai taip pat buvo įvežami iš Baltarusijos, Ukrainos. Manau, bus problema ir su kai kurių augalų – kukurūzų, rapsų – sėklom, nes daug sėklininkystės įmonių buvo įsikūrusių Ukrainoje. Todėl šiandien valdžios vyrams reikėtų neužsiimti populizmu, o suskaičiuoti, kiek, ko trūksta. Nes šitos trys šalys maisto gamybai Europos Sąjungoje turėjo labai didžiulę įtaką. Jau rudeniop gali būti problemų su maisto aprūpinimu, – svarstė P. Puskunigis. – Lietuvoje sumažėjo apie 10 proc. galvijų, 3,8 proc. – pieno. Cukrinių runkelių visiškai neapsimoka auginti prie dabartinių kainų. O saugodami nendrinukes, mes tikrai neturėsime nei pieno, nei mėsos.“
Kad šie metai pilni iššūkių ir daržininkams – pabrango degalai, trąšos, elektra, strigo detalių tiekimas – pripažino ir Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ pirmininkas Martynas Laukaitis. Ūkininko teiraujamės, ar, išaugus ūkininkavimo savikainai, brangs ir derlius.
„Tikriausiai žmonės nenustos valgyti. Todėl ir toliau sodinsim. Pirmiausiai sėsim ankstyvus burokėlius ir miežius. Tiesa, esam ūkininkai pasimetę, kai nėra to stabilumo, kai kasdien viskas keičiasi. O kad ūkininkavimo savikaina auga, tai matom. Labiausiai šoko trąšų kaina, skausmingai kilo elektros kaina. Brango ir technikos detalės. O prognozuoti derlių ir produkcijos kainas – anksti“, – kalbėjo M. Laukaitis.
Diana iš Panovių:
