Praėjusį ketvirtadienį Gelgaudiškyje pristatytos geoterminės šilumos jėgainės ir elektros kaupiklio įrengimo galimybės. Įgyvendinus inovacijas ne tik išsispręstų šiuo metu tarši, neekonomiška centralizuotai teikiamo šildymo situacija Gelgaudiškyje, bet dar būtų pritrauktos ir papildomos investicijos bei kuriamos darbo vietos, mat tiek elektros, tiek šilumos būtų pagaminta daugiau, nei to reikia Gelgaudiškiui ar net reikėtų Šakiams, tad čia pat įsikurtų ir didžiuliai šiltnamiai, kuriuose būtų auginamos daržovės.
Susitikimą pradėjęs meras Raimondas Januševičius kreipėsi į susirinkusius gelgaudiškiečius sakydamas, kad nors viešojoje erdvėje tarsi buvo nuogąstavimų, kad niekas su niekuo nesitaria ir planuoja Gelgaudiškyje investicijas, tačiau, anot mero, kol kas nebuvo ko pristatyti. Dabar įdirbio vaisiai jau matomi, tad ketvirtadienį Gelgaudiškyje viešėjo ir vizijas pristatė UAB „Lavastream“ vadovas Simonas Valadkevičius ir Kietaviškių šiltnamių atstovas Karolis Montvydas, kurio šeimos verslas galimybes plėtrai irgi matytų būtent Gelgaudiškyje.
„Nerizikuočiau mūsų šeimos verslo reputacija ir nestovėčiau čia, jeigu tuo netikėčiau. <...> Tai perspektyvi vieta ir mes rimtai žiūrim į šį projektą“, – tikino didžiausio šiltnamių komplekso Baltijos šalyse atstovas.
Visgi viso projekto ašis pirmiausiai sukasi ne apie šiltnamių plėtrą, bet apie UAB „Lavastream“, kuri Gelgaudiškyje pastatytų du geoterminius gręžinius, jie iš žemės gelmių (maždaug 3 km gylio) gamintų tiek elektros, tiek šilumos energiją. Būtų įrengtas ir elektros energijos kaupiklis. Pasak S. Valadkevičiaus, šilumos planuojama 14–17 MWt iš vieno gręžinio, o Gelgaudiškiui vidutiniškai reikia apie 4 MWt, tad likusi dalis būtų parduodama šiltnamiams.
Svečias išsamiai susirinkusiems aiškino apie tokios energijos išgavimą ir vaizdžiai lygino, jog veikimo principas it greitpuodžio.
„Mes išgręžiame gręžinį, pumpuojame gėlą, švarų vandenį be jokios chemijos, ten sukuriame slėgį“, – gyventojams aiškino „Lavastream“ vadovas, pridūręs, kad pats gręžinys nėra didžiulis statinys ir lygino, jog jis telpa į šulinį.
Kodėl būtent Gelgaudiškis? Nes čia, kaip aiškino svečias, lyginant su kitais šalies regionais, labai gerai ištirta ir tinkama geologija, pagal analizę gera ir numatoma temperatūra konkrečiame gylyje.
Planais ypač džiaugėsi ir rajono meras R. Januševičius bei seniūnas Valdas Dumčius, nes jau seniai svarstoma, kaip spręsti šiaudais kūrenamos neekonomiškos, taršios katilinės Gelgaudiškyje klausimą.
„Nei buvusiai valdžiai, nei buvusiam Šilumos tinklų vadovui tai neatrodė problema ir jokių perspektyvų nebuvo numatyta“, – progos mestelti kritikos buvusiai valdžiai nepraleido meras.
Dar porą metų, sutiko meras bei UAB „Šakių šilumos tinklai“ atstovai, dabartinę katilinę pakyliuoti gal ir pavyks, tačiau bet kuriuo atveju reikia ieškoti kitos alternatyvos, kaip gyventojams ir įstaigoms tiekti centralizuotą šildymą. Be to, sutikus su svečių siūlomomis vizijomis, rajonui tai nieko nekainuotų, aiškino R. Januševičius, o jeigu šildymo problemą tektų spręsti UAB „Šakių šilumos tinklai“, jiems tai kainuotų apie 1,5 mln. eurų ir tokie pinigai ne tik kad nesimėto, bet labiau galvos skausmas tiek įmonei, tiek savivaldybei.
Paklaustas apie konkrečias sumas, kurios būtų investuotos Gelgaudiškyje, S. Valadkevičius teigė, kad jo vadovaujamos įmonės dalis būtų daugiau nei 10 mln. eurų, o 6–10 mln. investuotų čia plėtrą matantys šiltnamiai. Anot K. Montvydo, jie įsikurtų maždaug 3–5 ha plote, šiltnamiai būtų prijungti prie jėgainės, būtų sukurta 30–50 ilgalaikių darbo vietų. Tiesa, dar svarstoma, ar būtų auginami agurkai, ar pomidorai, ar kita kultūra. Minima vieta – greta kultūros salės pastato, tiksliau – plotas šalia ir už šio pastato. Žinoma, dar reikia išspręsti ir žemės klausimus, kaip ir atlikti daugybę kitų darbų, tačiau svečiai nusiteikę ryžtingai ir optimistiškai.
„Tai mūsų šansas tapti moderniais“, – teigė seniūnas V. Dumčius, kuriam iš dalies pritarė ir susitikimo dalyviai, replikavę, kad gal išties, jei nerizikuosi, negersi ir šampano, nors kai kurie iš jų neatmetė galimybės nuvykti į Lenkiją, kur yra panašaus veikimo gręžiniai, ir patiems pasižiūrėti veikimo principą, nes kad ir kaip patraukliai viskas skambėtų, kiekviena nežinoma naujovė iš pradžių vertinama atsargiai.
Be to, kaip minėta, prioritetu išlieka ir kūrenimo būdo pakeitimas, tad čia vienu šūviu būtų nušautas ne vienas zuikis.
Gyventojams bene labiausiai rūpėjo, ar tai tikra nebus taršu, tačiau poveikio aplinkai vertinimą atlikti įpareigoja ir įstatymai. Be to, kaip nekart pabrėžė S. Valadkevičius, apie proceso eigą jie informuos gyventojus, su jais bendraus.
„Galutinį žodį tarsite ne tik jūs, bet ir Aplinkos ministerija“, – sakė jis.
Žinoma, užmojai nebus įgyvendinti nei šį, tikriausiai nei kitą šildymo sezoną. Vien popierizmas, kaip skaičiuoja „Lavastream“ vadovas, optimistiniu variantu truks apie metus, tad geriausiu atveju konkretūs darbai galėtų vykti 2026–2027 metais.
Regina iš Šakių:
