Pusiaužiemis. Žiemkenčiai užkloti sniegu, o ūkininkai žvalgosi po laukus ir teigia, kad tokie žiemiški orai kol kas palankūs žiemojantiems pasėliams. Tačiau kokios būklės žiemkenčiai bus pavasarį, kaip jie peržiemos, kol kas prognozuoti sunku: žiema dar nesibaigė, tad ir sąlygos augalams žiemoti dar gali keistis.
Žiemos orai žiemojančių pasėlių būklei svarbūs, nes nuo to, kaip jie peržiemos, priklauso, kokie pasėliai bus pavasarį. Jei iki šiol sulaukdavom daugiau besniegių ir šiltų žiemų, šiemet sausį sulaukėm ir sniego, ir šalčio. Tad agrotechnologijų specialistai teigia, kad sniegas yra kaip apsauginė priemonė nuo stipraus šalčio, o besniegės žiemos ir žema temperatūrą yra kur kas pavojingiau.
„Mano supratimu, pas mus žieminės kultūros jaučiasi gerai. Žemė pirma įšalo, o po to pasnigo. Sniegas yra purus, pasėliams tarsi pūkinė kaldra. Rapsas padengtas sniego danga, laukai nenupustyti, daigai nekyšo, po sniego danga yra apsaugoti nuo šalčio. Manau, šiandien yra idealios sąlygos javams žiemoti. Jei nebūtų sniego, aukšta temperatūra žiemojančioms kultūroms būtų pavojingiau“, – teigė šakietis ūkininkas Juozas Valaitis.
Pasak agrotechnoligijos žinovų, stora sniego danga patinka ypač peliniams graužikams.
„Po ja šilta, tad ir gyvenimo sąlygos graužikams palankios. Jei žemėje nėra įšalo, jie išsirausia urvelius ir puotauja žieminiais rapsais. Tad kenkėjų kontrolė tampa ypač svarbi“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Kalbinto ūkininko J. Valaičio pastebėjimu, laukai pilni lapių, kurios intensyviai naikina ir graužikus, o ilgai laikantis tokiai neigiamai temperatūrai turėtų sumažėti ir kenkėjų, tokių kaip šliužai, įvairūs vabzdžiai, kurie tiesiog neperžiemotų.
O ar tirpstantis sniegas nekels iššūkių, teiraujamės Šakių krašto ūkininko Rimanto Sinkevičiaus, kuris taip pat važiuoja, žvalgosi po pasėlių laukus. Jo teigimu, sniego danga mūsų kraštuose nėra tokia didelė kaip Žemaitijoje, o tai svarbu ir pasėlių žiemojimui. Esant labai storam sniego sluoksniui, po juo esantys augalai gali žūti.
„Manau, kad su žiemkenčiais kol kas yra viskas gerai. Pavasarį drėgmė yra labai reikalinga žieminiams pasėliams. Aišku, priklauso, kaip greitai sniegas tirps, tikėkimės, kad dėl gausios sniego dangos, šiam tirpstant, pasėliai nenugers, – svarsto R. Sinkevičius. – O dėl kanopinių žvėrių daromos žalos pasėliams, tai pastebiu, kad nors šiemet stirnų ir gausiau, bet jos labai mėgsta ir maitinasi posėliu.“
Kol kas ramiai pavasario laukia ir Šakių krašte ūkininkaujantis Mindaugas Martinaitis.
„Per savo ūkininkavimą visokių žiemų matėm. Oro sąlygos dar gali keistis, scenarijai susiklostyti gali įvairūs. Javus užauginti yra viena, o po to derlių lemia ir savikaina, kaštai bei visa kita“, – teigia M. Martinaitis.
Žvirgždaičių krašte ūkininkaujantis Jaunius Stonkus sako, kad žiemojančius pasėlius stebi ir šiuo metu, kol pasėliai užkloti sniegu, situaciją vertina ramiai.
„Staigus atšilimas, gausus vandens kiekis gali pridaryti žalos. Be to, dar nesibaigė žiema, tad ir padėtis pasėlių laukuose, ir pačių pasėlių būklė dar gali keistis“, – įsitikinęs J. Stonkus.
Kidulių krašto ūkininkas Darius Ufartas taip pat tvirtina, kad dabar žiemos ramybės periodas: „Šiuo metu pasėliai po sniego danga yra saugūs. Ūkininkai miega tikrai ramiai. Lauksime tolimesnių orų prognozių. O dėl graužikų keliamų iššūkių – keičiantis technologijom, taikant neariminę žemdirbystę, minimalaus žemės dirbimo technologijas, randasi daugiau kenkėjų. Tačiau ūkininkai yra įsivertinę šią riziką. Negaliu teigti, kad dėl storos sniego dangos graužikų atsiras daugiau ar mažiau. Nemanau, kad tai bus kritinis momentas, nulemsiantis derlių.“
Pasak D. Ufarto, reikėtų nerimauti, jeigu oro sąlygos pradėtų sparčiai ir staiga dabar keistis – sniegas nutirptų, o vėliau vėl pradėtų šalti.
„Staigus vandens perteklius pasėliams gero derliaus neduos. Jau iš rudens to vandens buvo perteklius. O jei sniegas tirps natūraliai pavasarį, nors ir padidėjęs vandens kiekis pamažu nusidrenuos ir žalos pasėliams nepadarys“, – kalbėjo D. Ufartas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
