Praėjusį savaitgalį medžiotojų bendruomenė jungėsi į akciją „Medžiotojai, stabtelėkime“: neorganizavo medžioklių su varovais, o laiką skyrė laukinių gyvūnų globai, žvėris papildomai šerdami. Ne išimtis ir mūsų rajono medžiotojai.
Šiuo metu stora danga ypač kanopiniams žvėrims apsunkina maisto paieškas. Nors sausio 31-oji buvo paskutinė medžioklės su varovais diena (nuo vasario 1 d. iki spalio 14 d. tokios medžioklės draudžiamos – red. past.), Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kvietė šalies medžiotojus dėl didelių šalčių ir sudėtingų sąlygų medžiojamiems gyvūnams praėjusį savaitgalį atisakyti planuojamų medžioklių su varovais, ragino eiti į pagalbą laukiniams gyvūnams – papildomai juos šerti.
„Džiugu matyti, kad medžiotojai, suprasdami baltojo bado grėsmę ir sunkų laukinių žvėrių gyvenimą šiuo laikotarpiu, rūpinosi jais ne tik šį savaitgalį. Jau keletą savaičių nuolat buvo ir tebėra vežami grūdai, šienainis, šienas, druska, atsakingai papildoma žvėrių mitybinė bazė šiuo ypatingai sunkiu metu“, – skelbia LMŽD.
Mūsų rajono medžiotojų bendruomenė taip pat šiuo išskirtinai sunkiu metu rūpinosi laukine gyvūnija. Kaip pasakojo Slavikų medžiotojų būrelio vadovas Marius Naujokaitis, būrelio medžiotojai papildomai žvėrims vežė šieną, grūdines kultūras, įrenginėjo slėptuves kurapkoms.
„Medžioklės su varovais jau neorganizuojam nuo sausio pradžios, labiau koncentruojamės į plėšrūnų medžioklę. Papildomas pašaras reikalingas ypač kanopiniams žvėrims, kadangi sniegas sukietėjęs, pasidengęs ledo sluoksniu, atsikasti sniegą, kad pasiektų po sniegu maistą, žvėrims labai sunku. Kol kas nugaišusių iš bado ar sušalusių gyvūnų nepastebėjome, – tvirtino M. Naujokaitis. – Šienas ar šiaudai reikalingi stirnoms labiau ne maistui, bet kaip guolis gulėjimui. Ilgas gulėjimas šaltame sniege gali sukelti plaučių uždegimą ir kitas rimtas ligas, kurios yra pavojingos gyvūno gyvybei.“
Jankų medžiotojų būrelio vyrai, pasak būrelio vadovo Irmanto Kančio, taip pat į laukus bei miškus vežė papildomai pašaro.
„Vežėm šieno, runkelių, grūdinių kultūrų. Daugiausiai vežėm į laukus, nes turim jų daug savo medžioklės plotuose. Pašarus stengėmės palikti arčiau negyvenamų sodybų, savaiminių brūzgynų, kad stirnoms būtų kažkokia ir užuovėja. Pastebėjom, kad stirnos daugiausiai būriuojasi rapsų laukuose, kuriuose šiuo metu daugiausiai ir maitinasi. Stebėsim situaciją ir žiūrėsim, ar dar reikės papildomai žvėris šerti“, – sakė I. Kančys.
Tiesa, LMŽD pasidalinus informacija ir nuotraukomis apie tai, kaip šalies medžiotojai rūpinosi žvėrimis, sulaukta ir kontraversiškų komentarų: „Labai gaila, kad tai, ką dabar gelbėjate, vėliau šaudysite“, „Šėryklos ir bokšteliai šalia! Apsimeta, kad rūpinasi žvėreliais, o tikslas yra tik vienas: žvėrienos kepsniai!“
Aplinkosaugininkai primena, kad gyvūnus papildomai šerti reikia tik ypatingai šaltomis žiemomis, esant storai sniego dangai ar ledo paviršiui ant jos, kada gyvūnai nebepajėgia susirasti natūralaus maisto gamtoje. Šeriami gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto, todėl atsisako savo natūralių instinktų, o tai kelia dar didesnę grėsmę jiems būti sužalotiems. Šeriami gyvūnai eina arčiau gyvenviečių, nebijo žmonių, gali būti sužaloti tiek automobilių, tiek naminių gyvūnų ir pan.
Gamtininkai tvirtina, kad parkuose gyvenantiems gyvūnams pagalba nepamaišys. Galima įrengti šėryklas voverėms, palapinių slėptuves kurapkoms, lesyklėles paukščiams. Tačiau tada paukščius reiktų lesinti kiekvieną dieną, nuolat ir nuosekliai.
Eduardas iš Griškabūdžio:
