Užsitęsus žiemai, gyventojai ieško namams šildyti naudojamo kuro, tačiau vis sunkiau rasti medžio granulių bei briketų, išaugo ir malkų poreikis. Deja, sausų malkų nė su žiburiu nerasi. Kietasis kuras smarkiai pabrango, beje, ir akmens anglys, tiesa, šio kuro yra užtektinai.
Daugelis gyventojų namų šildymui naudoja biokurą – briketus ir granules. Tačiau, užėjus šalčiams, gyventojai neranda kur šio kuro įsigyti. Mūsų rajone šį biokurą gamina UAB „Mediresta“. Pasak komercijos direktoriaus Giedriaus Vilčinsko, norintys įsigyti medienos granulių yra rašomi į eilę.
„Tiek granulių, tiek briketų poreikis labai didelis. Šiuo metu laisvų medžio granulių kiekių neturime. Užsakyta keliems mėnesiams į priekį. Kadangi laikosi šalčiai, biriojo kuro sunaudojama daugiau. Šiuo metu į eilę rašome ir norinčius įsigyti medžio pjuvenų briketų“, – teigė bendrovės atstovas.
Medžio pjuvenų briketų praėjusią savaitę nebuvo nei Šakiuose esančiuose prekybos centruose, nei kietuoju kuru prekiaujančiose privačių įmonių parduotuvėse.
Vis dar daugelis namus šildo malkomis kūrenamomis krosnimis. Užsitęsus šalčiams, pasirodė, kad žmonės pakankamai malkų pasiruošę neturi. Pasak kalbintų medienos kuru prekiaujančių verslininkų, malkų poreikis padidėjo, nes trūksta medienos pjuvenų briketų, kuriais daugiausiai žmonės ir kūrendavo krosnis.
D. Pavalkio nuotr.
Žygėnuose įsikūrusios medienos lentpjūvės atstovė tvirtino, kad sausų malkų šiuo metu neturi, jas gyventojai išpirko dar prieš didžiuosius šalčius.
„Sausų malkų praktiškai nėra. Viską išgraibstė. Reikia malkomis pasirūpinti pavasarį, išsidžiovinti ir, atėjus kūrenimo sezonui, sausomis malkomis kūrenti. Žmonės nepasirūpino malkomis. Nusipirko iš rudens po penkis metrus ir galvojo, kad užteks. Tikėjosi, kad nebus, kaip ankstesniais metais, žiemos“, – kalbėjo vyriškis, apie parduodamas malkas skelbiantis laikraštyje.
Malkomis prekiaujantis Gintaras Urbonavičius taip pat teigė, kad „neatsimenantis tokio malkų poreikio“.
„Šiemet perka visų rūšių malkas ir dar yra eilėje laukiančių. Atsimenu, kuomet kažkuriais metais žiemą taip pat buvo malkų trūkumas ir kaina už erdmetrį išaugo iki šimto eurų. Ir šiandien už sausas uosio malkas gali tiek prašyti“, – kalbėjo šakietis.
Penktadienį lankomės Lekėčiuose įsikūrusioje UAB „Valdoreta“, užsiimančia ir biokuro gamyba. Pasitikęs įmonės vadovas Valdas Martynaitis pasakojo, kad labiau orientuojasi į medienos čipsų gamybą ir didmeninę prekybą, tačiau gali pasiūlyti ir juodalksnio ar beržo malkų.
„Praėjusią savaitę paskelbėm, kad parduodam nedideliais kiekiais beržines sausas skaldytas malkas, tai per dieną dešimt mašinų gyventojai užsakė, vienas išvežėm, kitas patys gyventojai išsivežė. Malkų poreikis išaugo gruodžio pabaigoje. Sausas malkas paverčiam biokuru, smulkinam, medienos čipsais aprūpinam ir Gelgaudiškio dvarą, kaimo turizmo sodybas, rajono bei šalies įstaigas“, – pasakojo lekėtiškis.
Kol kas leidžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, tad šia kuro rūšimi vis dar nemažai žmonių šildosi namus. Akmens anglimis prekiauja ir Lukšiuose įsikūrusi UAB „Transwina“, įmonės vadovas Vytautas Bartkus sako, kad anglių poreikis yra, nors tonos kaina pakilo kone šimtu eurų.
„Tikrai neužsivežam didelių kiekių. Žiūrim, ar žmonės pirks, kai tokia didelė kaina. Jei prieš naujus metus tona kainavo 360 eurų, sausį – šimtu eurų brangiau. Labiau šį kurą perka įmonės“, – tvirtina pašnekovas.
UAB „Vilkdara“ Šakų filiale šiuo metu akmens anglių trūkumo taip pat nėra, tonos kaina siekia nuo 470 iki 520 eurų, medžio pjuvenų briketų paletė (975 kg) – 350 eurų, ukrainietiški durpių briketų – 280 eurų.
„Vežtis daug kietojo kuro nėra tikslinga, jeigu tuoj pavasaris, paskui niekam nereikia. Gamintojai kelia kainas, tad sunku suplanuoti, kiek parsivežti pjuvenų briketų, ar vėliau pavyks išparduoti“, – kalbėjo įmonės „Vilkdara“ vadovas Ramutis Kasparavičius.
Eduardas iš Griškabūdžio:
