E.Šulinskienė prasitarė, kad jos kūrybiškumas gali būti paveldėtas, nes Montvilų giminėje – daug menininkų, architektų, rašytojų. Eilėraštukus gelgaudiškietė kūrė ir mokytojaudama, todėl jų susikaupė tikrai ne vienas šimtas. Išleisti pirmąją knygelę, kuri pavadinta „Margos paukštės“, 1997 metais poetę paskatino jos kolegos mokytojai, stimulą tam davę surengdami vakarą, į kurį pakvietė ir eilėraštukų autorę.
Tuoj po šio rinkinuko pasirodymo – „Už kūrybą vaikams“ – Emilijai Šulinskienei įteikta vaikų rašytojo Vytauto Tamulaičio premija. Šešias autorės knygeles „Margos paukštės“, „Vaikystės spalvos“, „Saulės ratas“, „Metų pėdelės“, „Ką kalbėjo miškas“, „Kur Šilupė teka“ iliustravo tos pačios mokyklos dailės mokytoja Eglė Dragūnaitytė. Jos paskatinta, septintąją knygelę „Gėlytės žiedo paslaptis“ iliustravo pati poetė. Aštuntoji – paskutinioji knygelė „Rudens gėrybės“ buvo išleista prieš porą metų.
E.Šulinskienės kūryba gaivi, gyva, įkvepianti kitaip – vaiko akimis ir širdimi - pažvelgti į pasaulį, todėl neliko nepastebėta ir neįvertinta. 2010 metais ji buvo pakviesta į kasmetinį „Aitvaro“ nominacijų renginį, kuriame už kultūrinę veiklą pagerbiami labiausiai nusipelnę rajono gyventojai. Poetei buvo įteiktas garbingas „Metų literatės“ apdovanojimas.
Knygelės neužsiguli Gelgaudiškio bibliotekos lentynose – nuolat keliauja per skaitytojų rankas, be poetės eilėraštukų ir pagal juos sukurtų dainelių retai apsieina darželyje ir mokykloje vykstantys renginiai vaikams. Lengvi ir skambūs rimai tiesiog prašosi dainuojami, todėl ne vienas eilėraštukas virto skambia dainele. O kiek dar nežinomų skaitytojų ir atlikėjų...Juk knygelės pasklido po visą Lietuvą.