Dar prieš prasidedant šventei Ritinių bendruomenės centro kieme jau stovėjo prekystaliai su namų gamybos sūriais. Suskubę dar spėjo nusipirkti savo mėgstamiausio – kepto ir pagardinto prieskoniais, tradicinio baltojo ar net obuolinio sūrių. Visi jie gaminami pagal pačių šeimininkių ištobulintus receptus. Ko gero vienas populiariausių yra keptas sūris. Jie išperkami itin greitai. Palyginti su ankstesniais metais, šeimininkių, savo rankomis spaudžiančių sūrį, sumažėjo. Žmonių vis dėlto netrūko ir geros nuotaikos tai tikrai nesugadino.

 

Šventė prasidėjo sveikinimo žodžiais, kurių negailėjo nei Šakių rajono savivaldybės atstovai, nei nuolatiniai šventės dalyviai, nei patys organizatoriai. Jubiliejinis renginys be gražių sveikinimų ir dalijimosi prisiminimais tiesiog neįmanomas. Visi tie, kurių dėka Sūrio šventė gyvuoja iki dabar, gavo simbolines dovanas, o šventės dalyviai negailėjo jiems plojimų. Tarp labiausiai prisidėjusių prie šios iniciatyvos – trys ištikimiausios Sūrio šventės dalyvės, kurios visus penkiolika metų spaudė savo sūrius ir pristatinėjo juos gausiai susirinkusiems lankytojams. Tai – Salomėja Matusevičiūtė, Antanina Neverauskienė ir Edita Liudžiuvienė. Neužmirštos ir anksčiau šventėse dalyvavusios šeimininkės. Jos buvo apdovanotos šventės organizatorių dovanomis.

Ypatinga dovana atiteko  Ritinių bendruomenės centro pirmininkei ir renginio organizatorei Elenai Kavaliauskienei. Sveikindama ją Zita Ilgūnaitienė įteikė simbolišką prieš penkiolika metų pagamintą sūrį, nuotraukų albumą, kuriame įamžintos švenčių akimirkos, spaudoje skelbtus straipsnius apie šventę, filmuotą medžiagą, kurioje galima pamatyti sūrio atsiradimo procesą. Ji pabrėžė, jog tai – dovana visai bendruomenei, nes būtent bendruomenės narių indėlis į šventę yra svarbiausias, o be jų entuziazmo kasmetinis reginys nebūtų toks, koks yra šiandien. Sveikinimai užbaigti iškilmingu sūrio himno giedojimu ir karvės šokiu, kuriam vadovavo renginio vedėja-karvė.

Nors jau penkioliktą kartą šventė sutraukia lankytojus tiek iš Prūselių, tiek ir iš viso rajono, ši proga paminėta be didelių iškilmių. „Tiesiog norėjosi pažymėti penkioliktąją šventę ir pagerbti visas prie to prisidėjusias šeimininkes.“– sakė Z. Ilgūnaitienė. Į gražią tradiciją išaugęs renginys prasidėjo nuo nepalankiai pieno tiekėjams susiklosčiusių aplinkybių. Pieno supirkėjai kurį laiką negalėjo supirkinėti iš gyventojų pieno, todėl žmonėms neliko nieko kita, kaip tik jį rauginti ir spausti sūrius. Prisimindama 1999 metus, Z. Ilgūnaitienė pasakojo: „Aš tuo metu turėjau ir kapelą, ir ansamblį. Pasakiau: „Moterys, darom sūrio šventę“ – taip ir prasidėjo.“ Pirmosios dešimt švenčių surengtos būtent jos iniciatyva.

Pastaruosius penkerius metus Z. Ilgūnaitienė jau nebe organizatorė, nes šį darbą į savo rankas perėmė Ritinių bendruomenės centras. Vis dėlto šventėje ji vis dar jaučiasi sava. „Aš, kaip pradininkė, padedu, kur tik reikia, duodu patarimų.“– sakė ji. Šeimininkių sąraše net 33, bet šiemet jų labai mažai. Dalis jų jau mirusios, kitos nebelaiko karvių ir neturi pieno, kad galėtų spausti sūrius. Būtent todėl sūrį gaminančių žmonių kasmet vis mažiau. „Aš manau, kad reikėtų daryti kelių metų pertrauką, per tuos du tris metus sugalvotume ką nors naujo. Anksčiau dar būdavo sūrių konkursai, o dabar jau niekas nedaro šventinių sūrių.“– pasakojo renginio pradininkė. Paskutiniai apdovanojimai už gražiausius sūrius vyko 10–ojoje šventėje.

Pastaruosius penkerius metus šventę organizuojanti Ritinių bendruomenės pirmininkė E. Kavaliauskienė džiaugėsi gražiu renginiu, tačiau apgailestavo, jog bėgant metams vis mažiau žmonių gamina naminius sūrius. „Laikyti karvę – sunkus darbas, jauni žmonės tuo nelabai ir užsiima. Daugiau sūrių dabar gamina „Sūrio namai“, o kitos vis po vieną, po kelis atsineša.“– pasakojo organizatorė. Nepaisant to, Prūselių ir jų apylinkių gyventojai į sūrio šventę susirenka gausiai, nes tai yra vienintelė tokia kaimo šventė.

2012 metais finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos gavęs „Sūrio namų“ projektas dabar yra didžiausias sūrių gamintojas Prūseliuose. Šio projekto tikslas yra ne pelnas, o kaimiško sūrio populiarinimas. Specialiose edukacinėse pamokose pasakojama apie sūrio atsiradimą, rodomas sūrio gamybos procesas. Svečiai gali mušti sviestą, dalyvauti viktorinoje ir spektaklyje, o svarbiausia – paragauti ir įsigyt čia pagaminto sūrio. „Sūrio namai“ savo produkcija prekiauja ir rajoninėse Rudens bei Pavasario mugėse, todėl Prūseliuose gaminto sūrio gali įsigyti žmonės iš viso rajono.