Gatvėje sutikę Violetą Simonavičienę prieš šventes pažįstami šypsodamiesi užklausia: „Na, ar jau pastatytas Kalėdų miestas?“ Kalėdų miestas – tai Simonavičių namuose sukurtas dekoratyvinių namukų miestelis, kuriame verda tikras gyvenimas.

Visus metus namų užkaboriuose snaudęs Kalėdų miestas atgyja gruodį, kuomet V. Simonavičienė ir jos šeimos nariai ima į rankas porcelianinius, molinius namukus ir komponuoja iš jų miestą. Jame linksmai užgroja Kalėdų Senelis, žaisliniais bėgiais darda dovanų vagonėliai, prie bažnytėlės į dangų žiūri baltas stirniukas.

„Kiekvienas namelis turi savo paskirtį – vienur kepami pyragai, kitur paštas, mokykla, kuri, moksleivių džiaugsmui, neveikia, yra savivaldybės pastatas ir net raudonųjų žibintų kvartalas. Tai tikras miestas, kuris kasmet plečiasi“, – pasakojo V. Simonavičienė.

„Kažkada pajuokavau, kad jei čia pasistatysit namą, tai kitais metais įsigysit nuosavą būstą. Juokas juokais, tačiau mano sūnui taip ir įvyko. Jis su žmona čia pastatė labai jaukų namuką ir tais pačiais metais iš tiesų įsikraustė į savo namus“, – šypsojosi V. Simonavičienė.

Ji prisimena, kad kirpėja Aurelija, sužinojusi, jog mieste nėra gražinimosi įstaigos, įteikė Violetai namelį, ant kurio puikuojasi iškaba „Grožio salonas“.

Miestas prasidėjo 2003 m. nuo trijų namelių ant virtuvinės palangės, o dabar yra 100 namukų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Anglijos, Airijos, Vokietijos. V. Simonavičienė juokauja, kad šeimininkai privalo vis atvažiuoti ir aplankyti savo nekilnojamąjį turtą.

Šis miestelis yra šeimos tradicija, todėl V. Simonavičienė nėra pasiruošusi priimti ekskursijų, nors susidomėjimas didelis. Miestą dažnai aplanko kaimo gyventojai, močiutės atsiveda savo anūkėlius.

 „Kiekvienais metais pagrindinis miesto akcentas skiriasi. Šiemet šalia miesto bokšto stovi porcelianinės moterų su gitaromis skulptūrėlės – tai mamų ir dukrų kvartetas. Pagrindinė Kalėdų miesto mintis, kad visi gyventojai ateis šventą naktį prie bokšto“, – sakė V. Simonavičienė.

Moteris teigia, kad mieste verda daugybė istorijų, į jas įsijaučia ir miestą aplankę žmonės.

„Kitais metais ketinu čia padaryti slidinėjimo trasą, kuri prasidės nuo dailaus senoviško namelio. Man patinka, kad galiu suteikti žaidimui prasmę. Juk žaisti nori ir suaugę žmonės, ne tik vaikai. Viena moteris sakė, kad ji labai norėtų gyventi slidininkų namelyje. Sakė, aš galėčiau slidininkams kelnes padžiauti, išdžiovinčiau jų rūbus, sustatyčiau jų slides, viską padaryčiau, kad galėčiau gyventi šiame slidininkų namelyje“, – prisiminė V. Simonavičienė.

„Kodėl būtent nameliai? Namai – tai yra šeima, jos požiūriai, pomėgiai ir visas gyvenimas. Galbūt, kai namuose liksiu viena, vaikai išsiskirstys, aš pasistatysiu Kalėdų miestą, užsidegsiu žiburius... o jei dar atvažiuos draugė, atsiveš savo namą... Atsisėsim su ja, išgersim arbatos ir mus aplankys tas bendrumo jausmas, kad mes ne vienos, kad šalia spindi visas Kalėdų miestas“, – sakė V. Simonavičienė.