Saulėtą vasario 10 d. popietę į Zanavykų muziejų rinkosi buvę muziejaus darbuotojai, kultūros, valdžios atstovai ir tiesiog tie, kurie neabejingi Zanavykijai – čia buvo minimas Zanavykų muziejaus 30-ies metų atkūrimas. Ne tik prisiminta muziejaus raida, apžvelgta dabartis, bet ir pristatyta muziejaus iniciatyva išleista knyga „Zanavykų krašto metaliniai kryžiai“.

Zanavykų muziejus yra vienintelis krašto muziejus Zanavykijoje, kurio funkcija yra rinkti, kaupti, saugoti Zanavykų krašto kultūros istoriją atspindinčias muziejines vertybes. Šiandien muziejaus veikla yra įvairialypė: kultūrinė, švietėjiška, mokslinė bei kūrybinė.

Kodėl muziejus buvo atkurtas?

Buvęs kraštietis Juozas Urbonas pradėdamas konferenciją pasidžiaugė tuo, kad yra tikras zanavykas. Anot jo, Zanavykų muziejus, zanavykas ir Zanavykų kraštas yra neatskiriami dalykai.

Apžvelgdamas muziejaus raidą, J. Urbonas priminė svarbiausius faktus: muziejus įkurtas 1928 m. birželio 21 d. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, minint jos įkūrimo dešimtmetį. Dviejuose kambariuose buvo eksponuojami dailės kūriniai, numizmatikos rinkiniai, etnografiniai daiktai, rankdarbiai. Pirmasis direktorius – studentas, medikas Antanas Pavalkis. Antrojo pasaulinio karo metais, 1944-ųjų rugsėjį, gimnazijos pastatas ir jame įsikūręs muziejus sudegė.

„Nėra tiksliai rasta informacija, kodėl muziejus buvo atkurtas. Manau, kad Zanavykų krašto muziejaus atkūrimą galėjo sąlygoti šie faktoriai: Jono Totoraičio leidinys „Zanavykų krašto istorija“, Vytauto Rimkevičiaus novelių romanas „Girėnai“, girėniškio Vytauto Kauno surinktas albumas apie to krašto žmones, kraštotyros darbas mokyklose bei pačių girėniškių iniciatyva“, – svarstė pranešėjas. Jis demonstravo unikalias nuotraukas, kaip buvo renkami etnografiniai eksponatai, kuriuos taip pat rinko Benas Jakas, Krankauskų šeima, kaip tvarkomas Girėnuose būsimo muziejaus pastatas bei kraštotyros muziejaus atidarymo akimirkos 1988 m. Jo administratorė, o vėliau direktorė buvo Bronė Sakalauskienė. 1992m. spalio 30 d. kraštotyros muziejui buvo suteiktas savivaldybės įstaigos statusas ir jis pavadintas Zanavykų krašto muziejumi. 2005 m. balandžio 1 d. tapo Šakių rajono savivaldybės biudžetine įstaiga. 1996–2013 m. muziejaus vadovu dirba Vidmantas Dėdinas. 2013 m. muziejus perkeltas į naujas patalpas – Zyplių dvaro vežiminės pastatą.

J. Urbonas susirinkusiems priminė, kad pirmą kartą žodis zanavykas buvo paminėtas J. Totoraičio knygoje „Zanavykų istorija“. Mūsų kraštietis surinko dar daug įdomios informacijos, kaip Zanavykų kraštas matomas Lietuvoje. Vardijo, kad Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje ir kituose miestuose yra Zanavykų gatvės. J. Urbonas paminėjo Čikagoje 1954 m. išleistą leidinį „Zanavykija“ ir tai, kad 1960m. išleistame atvirukų rinkinyje, skirtame tautiniams rūbams, puikuojasi net du atvirukai „Zanavykų tautiniai drabužiai“, priminė, kiek dar daug leidinių išleista apie Zanavykų kraštą. Pasak J. Urbono, šiandien Lietuvoje ir rajone žodis zanavykas tapo dažnas ir tinkamai reprezentuojamas: Zanavykų optika, Vilniaus, Kauno zanavykų bendrijos, Zanavykų ragaučius ir kt. Be to, pridūrė, kad dar laukiama zanavykės mergaitės skulptūros pastatymo Šakiuose.

Gyvi, aktyvūs švietėjiški...

Kuo Zanavykų muziejus gyvena pastaruosius trejus metus, apžvelgė 23 metus muziejininkystės srityje dirbanti muziejaus direktorė Rima Vasaitienė.

„Pirmiausia muziejus ir turi būti muziejus: eksponatų paieškos, jų kaupimas, tyrinėjimas, ekspozicijų rengimas, kad turėtume ką perduoti ateinančioms kartoms. Privalomas yra muziejinis archyvas: etnografinių eksponatų, numizmatikos, rankraščių, dokumentų, fotografijų saugojimas“, – apie muziejaus pagrindines funkcijas kalbėjo muziejaus vadovė.

Ji pasidžiaugė, kad šiandien muziejuje sklandžiai diegiama LIMIS (Lietuvos integrali muziejų informacinė sistema). Šiuo metu muziejus fonduose yra saugoma 50 tūkst. 745 eksponatai.

Šiandien muziejaus veikla organizuojama keliomis kryptimis: muziejaus rinkinių klasifikacija, mokslininkė inventorizacija bei tyrinėjimas, etnografinės medžiagos kaupimas, parodų rengimas, edukaciniai užsiėmimai, rašomi ir įgyvendinami projektai, vyksta seminarai-praktikumai, ekspedicijos bei kita veikla.

Kaip vieną iš efektyviausių būdų, taikomų muziejuje, direktorė įvardijo edukacinę veiklą – edukacijų metu muziejininkas-edukatorius perteikia ekspozicijų dvasią, vyksta praktiniai užsiėmimai įvairaus amžiaus bei poreikių muziejaus lankytojams. Pasak R. Vasaitienės, nuo 2012 m. muziejus pakvietė lankytojus išbandyti naujas kultūros edukacines kryptis: polimerinio molio edukacija, žvakių liejyba, skrynučių tapyba ir kt. Direktorė informavo: 2013–2016 m. edukacinių užsiėmimų yra pravesta daugiau kaip penki šimtai.

Anot R. Vasaitienės, muziejus turi ir tradicinius renginius, bet darbuotojai, siekdami sudominti lankytojus, nuolatos ieško naujų formų.

„Galbūt žmonėms atrodo, kad muziejininkystė yra stabilus, konservatyvus darbas, bet mes lekiame, verčiamės per galvą. Šiandien turime savo lankytojus, jie seka mūsų veiklą, klausia, ką siūlome naujo, įdomaus. Manau, kad muziejus yra svarbus kultūrinio turizmo šaltinis, kur lankytojai turi galimybę autentiškoje aplinkoje kūrybingai derinti pažinimą, naujai įgytas žinias“, – kalbėjo R. Vasaitienė ir padėkojo savo šauniam kolektyvui bei muziejaus rėmėjams, bičiuliams ir draugams.

Metaliniai kryžiai sugulė į knygą

2014–2015 m. vasarą muziejininkų iniciatyva buvo organizuotos dvi kraštotyrinės ekspedicijos, kurių metu buvo aplankytos 14 seniūnijų 32 kapinės. Užfiksuoti ir nufotografuoti šiose kapinėse esantys įvairūs metaliniai kryžiai, metalinės tvorelės. Visa ši medžiaga sugulė į praeitais metais išleistą knygą „Zanavykų krašto metaliniai kryžiai“.

Knygos teksto autorė ir sudarytoja Jolanta Zabulytė padėkojo Zanavykų muziejaus direktorei R. Vasaitienei už iniciatyvą organizuojant metalinių kryžių fiksavimo ekspedicijas ir šios studijos gimimą bei muziejaus darbuotojoms, nuotraukų autorėms Skaistei Višinskaitei-Kumštienei, Vaidai Zimnickienei, Elvyrai Jakienei bei Indrei Siaurusevičiūtei. Pasak knygos sudarytojos, kryžių pavidalai kiekvienoje seniūnijoje klasifikuojami pagal atlikimo techniką (lieti, kaltiniai, vamzdiniai), nurodomi datuotų paminklų statymo laikotarpiai, trumpai apibūdinami kiekvienoje seniūnijoje esančių kapinių paminklų dekoro bruožai, jie lyginami su kitų Šakių rajono kapinių paminklais bei iki šiol žinomais Lietuvos metaliniais kryžiais.

„Noriu išskirti keletą retesnių bei originalių paminklų, kurie mane kaip tyrinėtoją nudžiugino. Zanavykų krašte yra daug senų lietų kryžių. Pats seniausias užfiksuotas Slavikų seniūnijos Šilgalių kapinėse, jis datuojamas 1837 m. Tokių paminklų Lietuvoje yra vienetai“, – pasakojo J. Zabulytė.

Ji taip pat paminėjo ypač unikalų lietą paminklą Griškabūdžio kapinėse (XIX a. pabaiga), kuris neturi analogo Lietuvoje.

Baigdama studijos pristatymą autorė linkėjo saugoti paminklus ir pabrėžė, kad leidinys skirtas paveldu ir metalo kryždirbyste besidominčiai visuomenei.

Koks jubiliejus be sveikinimų, prasmingų žodžių bei padėkų! Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių: Lietuvos etninės kultūros specialistų, rajono vadovų bei įvairių įstaigų atstovų, bendraminčių bei muziejaus draugų. Muziejininkus nudžiugino renginyje dalyvavusios Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės pažadas prisidėti finansavimu prie numatomo įrengti amatininkų namo.

Bene labiausiai muziejininkai džiaugėsi padovanotais eksponatais: prieš šimtą metų parašyta „Lietuviško vakaro programa“, netgi paprastais pieštukais ir sąsiuviniais, kurie galbūt muziejinę vertę įgis tik po kokių 100 metų.

Muziejininkai visus susirinkusius pakvietė pasiklausyti solistų Iljos Aksionovo bei Vismantės Vasaitytės koncerto.