Prisiminus Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus

signatarai zinkeviciene
Nuotr. Šįkart viename iš Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojų organizuotų renginių, skirtų Vasario 16-osios Akto signatarams atminti, buvo kalbama apie Joną Basanavičių, Praną Dovydaitį bei Petrą Klimą. Muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė pasakojo apie Praną Dovydaitį.


Praėjusį ketvirtadienį, tęsiant renginių ciklą Vasario 16-osios Akto signatarams atminti, Vinco Kudirkos muziejuje prisiminti Jonas Basanavičius, Pranas Dovydaitis bei Petras Klimas.
 
Lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko, gydytojo Jono Basanavičiaus gimtinės muziejaus muziejininkės Alma Brazytė ir Deimantė Bendžiūnienė pasakojo, kad sulaukęs šešerių metų J. Basanavičius pradėjo mokytis pas daraktorius, iš viso jų turėjo tris, vėliau mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje, pasimokęs laikė egzaminus, tačiau vieno neišlaikius tais metais į Marijampolės gimnaziją įstoti nepavyko, tačiau dar metus pasimokęs išlaikė visus egzaminus, į gimnaziją įstojo. Įdomus faktas, jog vieną kartą į gimnaziją užsuko dėstytojai iš Varšuvos, o gimnazijos mokytojai nėrėsi iš kailio, norėdami kuo geriau pasirodyti prieš svečius. Gimnazijos direktorius kuratorių pakvietė į geografijos pamoką ir atsakinėti pakvietė J. Basanavičių, kuriam teko nupiešti Europos žemėlapį. Jis ne tik jį nupiešė, bet ir pažymėjo visas Europos upes. Tai svečiui paliko didelį įspūdį, o J. Basanavičius tapo autoritetu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

 Muziejininkės susirinkusiems priminė daug istorinių faktų apie šį mūsų šalies šviesulį, apie jo studijas Maskvoje, gyvenimą Bulgarijoje, Čekijoje, apie grįžimą į tėvynę ir tolimesnę veiklą. J. Basanavičius parašė apie 40 studijų iš istorijos, archeologijos, kultūros istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, sanitarijos, apie 140 įvairių straipsnių. Sudarė ir išleido tautosakos rinkinių. Taip pat J. Basanavičius subūrė Lietuvių mokslo draugiją.

Kudirkos Naumiesčio muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė susirinkusiems papasakojo apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Ministrą Pirmininką, teisininką, filosofijos mokslų daktarą, profesorių, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovą, enciklopedistą, apie 40 periodinių leidinių redaktorių ir leidėją Praną Dovydaitį. Įdomu tai, kad P. Dovydaitis iš vadovėlių išmoko prancūzų kalbą, negirdėdamas šios kalbos, nežinodamas, kaip ji skamba.

„Vėlesniu laikotarpiu, kai su vienu mokslininku P. Dovydaičiui teko susikalbėti prancūziškai, jis puikiai dėstė mintis raštu, tačiau susikalbėti žodžiu nepavyko“, – pasakojo I. Zinkevičienė. Tęsdama pristatymą muziejaus vedėja papasakojo apie tolimesnį P. Dovydaičio gyvenimą, mokslus, visuomeninę veiklą.

Vinco Kudirkos muziejaus muziejininkė Danguolė Dabrišienė ir muziejaus darbuotojas Gintautas Totoraitis pasidalijo žiniomis apie Lietuvos teisininką, istoriką, publicistą, redaktorių, diplomatą, užsienio reikalų ministrą, Vasario 16-osios Akto signatarą Petrą Klimą, kuris nuo 1919 m. gyveno Kaune, pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, 1923 m. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje. 1925 m. buvo paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Prancūzijoje. Čia jis dirbo su lietuvių kilmės poetu Oskaru Milašiumi. P. Klimas daug dėmesio skyrė naujausios Lietuvos istorijos tyrinėjimams, kaupė medžiagą ir apie krašto priešistorę, valstybingumo ir Rusijos valdymo laikotarpius. Remiantis P. Klimo tyrinėjimais apie teritorijas, kuriose nuo seno gyveno lietuviai, tapo galimas Lietuvos valstybės etnografinių sienų nustatymas.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.