Lietuvos muziejų asociacija jau šeštus metus organizuoja nacionalinį edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“, kurio šiųmetė tema – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“. Zanavykų muziejus jau ne pirmus metus prisijungė prie šio projekto ir ketvirtadienį surengė edukacinę pamoką bei pristatė parodą apie Lietuvos Prezidentą Kazį Grinių (1866–1950 ).

Apie šią iškilią, mūsų valstybės istorijoje neišdildomą žymę palikusią asmenybę visiems, susirinkusiems į edukacinę pamoką, pasakojo Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotojas Tomas Kukauskas.

Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, lankė rusišką Oškinės pradžios mokyklą, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, ją baigęs 1887 m. įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijai, įsitraukė į varpininkų sąjūdį. Baigęs universitetą kurį laiką dirbo Rusijoje, 1894 m. grįžo į Lietuvą ir vertėsi gydytojo praktika Marijampolėje.

Pirmojo pasaulinio karo metu K. Grinius su šeima pasitraukė į Šiaurės Kaukazą, dirbo įvairiose sanatorijose. 1918 m. rudenį į jų namus Kislovodske įsiveržę bolševikai sušaudė žmoną Joaną ir dukterį Gražiną. Anot T. Kukausko, taip jie pasielgė norėdami nuslėpti vagysčių pėdsakus. 1919m. pavasarį K. Grinius su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko į Prancūziją. Likimas ir vėl nepagailėjo jam išbandymų: kelionėje susirgo ir mirė sūnus Jurgis. K. Grinius, neilgai trukus grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į politinį gyvenimą – buvo Steigiamojo, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo narys, vadovavo šeštajam Ministrų kabinetui.

„Kiek teko skaityti, K. Grinius Seime lankytis ne itin mėgo. Šiais laikais ne visi politikai tai mėgsta daryti, tačiau ir anuomet tokių Seimo narių buvo. Tačiau kai K. Grinius ten pasirodydavo, be incidentų neapsieidavo. Už aršią krikščionių demokratų kritiką K. Grinius net du kartus iš Seimo buvo išvestas policijos pareigūnų. 1926m. valstiečiams liaudininkams laimėjus rinkimus K. Grinius išrinktas Prezidentu“, – pasakojo T. Kukauskas.

Toliau dalydamasis mintimis muziejininkas pasakojo, kad iki šiol daugelis mano, jog tarpukario laikotarpiu Prezidentą rinkdavo žmonės, tačiau taip nebuvo.

„Rinkdavo Seimą, jį išrinkus, patys Seimo nariai nuspręsdavo, kas taps Prezidentu. Iki šiol tokia politika vykdoma Latvijoje ir Estijoje. Įdomu tai, kad minėtaisiais 1926 m. kandidatais į Prezidentus buvo iškelti Antanas Smetona ir pirmą kartą Europoje buvo iškeltos moterys – Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. K. Grinius gavo daugiau nei pusę balsų, A. Smetona 13 balsų, o moterys po vieną balsą. Ilgai galvojau, kad dėl solidarumo moterys pabalsavo viena už kitą, tačiau daugiau paskaitęs ir sužinojęs, kokios stipraus ir karšto būdo jos buvo, galiu pasakyti, kad greičiausiai jos pačios balsavo už save“, – juoką salėje sukėlusią mintį išsakė T. Kukauskas.

Nors K. Grinius Prezidentu tepabuvo pusę metų, apie jį žmonės atsiliepdavo tik geriausiais žodžiais. T. Kukauskas minėjo, jog tuometinėje spaudoje Prezidentas buvo giriamas už savo paprastumą.

„Prieš tai Prezidentu buvęs Aleksandras Stulginskis labai mėgo prabangą, prabangiai rengdavosi, niekada nevaikščiodavo pėsčiomis, o štai K. Grinius visur vaikščiodavo pėsčiomis ir rengdavosi kaip paprastas Lietuvos pilietis“, – tęsė T. Kukauskas.

Su antrąja žmona Kristina K. Grinius susipažino 1926 m. Moteris apie pažintį pasakojo, jog išdrįsusi prieiti prie Prezidento jo pasiteiravo, ką jis gyvenime mėgsta labiausiai. Šis atsakė, jog už viską labiau mėgsta du dalykus: dorus žmones ir gražias moteris. Šią draugystę vainikavo vestuvės, šeimai gimė sūnus Liūtas, kuris vėliau tapo artimu Prezidento Valdo Adamkaus draugu.

Jau tapę tradicija, kad „Lietuvos muziejų kelias“ baigiasi rugsėjo 27-ąją – tarptautinę muziejų dieną. Kelionę pradėjęs Žemaitijoje ir atvėręs pirmuosius istorijos langus į Vasario 16-osios Lietuvą kūrusių žmonių gyvenimus, projektas toliau vingiavo į Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, Dzūkiją, galų gale atkeliavo į Suvalkiją. Projekto baigiamasis renginys vyks Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus tėviškėje. Praėjusiais metais Zanavykų muziejus taip pat prisijungė prie projekto ir gyventojus iš arčiau pažinti kvietė kunigaikštį, diplomatą bei politinį veikėją Mykolą Kleopą Oginskį.