Šv. Jurgio skulptūra saugos žemdirbių laukus

jurgis
Nuotr. Slavikų parapijos klebonas Donatas Rolskis pašventino šv. Jurgio skulptūrą, ūkininkų laukus, prašydamas derlingų metų.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Nuo šiol netoli Slavikų, pakelėje, išdidžiai stovi šv. Jurgio skulptūra, žvelgianti į boluojančius dirvonus, į kuriuos jau netrukus kris kviečio grūdas. Tai slavikiečio, ilgamečio ūkininko, agronomo Vintauto Kasperavičiaus ir jo šeimos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimas.

Žmogui didžiausias turtas – žemė, šimtmečius žmonės dirbo žemę, kuri juos maitino, rengė. V. Kasperavičiui jau seniai kirbėjo mintis, kaip įamžinti šimtmetį ir kokį žemės sargą pastatyti savo laukuose. Jam pritarė taip pat ūkininkaujantis sūnus Egidijus, dukra Jolanta ir kiti namiškiai.

Praeitų metų rudenį jurbarkiškio skulptoriaus Juozo Videikos rankose atsidūrė didžiulis ąžuolo gabalas, kuris per pusmetį virto skulptūra, vaizduojančia drakoną nugalintį šv. Jurgį. O prieš savaitę ši skulptūra buvo pastatyta pakelėje prie kelio Slavikai–Šakiai.

Balandžio 22 d., po Mišių Slavikų Šv. Onos bažnyčioje, mašinų virtinės patraukė prie stogastulpio. Slavikų parapijos klebonas Donatas Rolskis pašventino stogastulpį, ūkininkų laukus, palaimino šio krašto ūkininkus: „Kad Dievas duotų gerą orą, padėtų išauginti gerą derlių, globotų ūkininkus.“ Žmonės meldėsi, kad šv. Jurgis saugotų nuo visokio blogio.

Kaip pasakojo V. Kasperavičius, jis domėjosi ir rado užrašyta, kad šv. Jurgis yra gyvulių ir žemdirbių globėjas. Todėl labai norėjo, kad paminklas pakelėje prie jo ir kitų ūkininkų laukų atsirastų iki Jurginių – balandžio 23 dienos.

„Ši idėja man kilo prieš pusantrų metų. Tiesa, ilgai neapsisprendžiau, kieno skulptūra čia turėtų stovėti. Bet praeiti metai žemdirbiams buvo itin nedėkingi. O šv. Jurgis – ne tik antrasis Lietuvos, bet ir ūkininkų globėjas. Toks jau sutapimas, kad stogastulpis paskirtas ir Lietuvos šimtmečiui“, – kalbėjo V. Kasperavičius ir į kiekvieno susirinkusio rankas dar nutupdė ir trispalvį popierinį drugelį.

Susirinkę slavikiečiai džiaugėsi, kad V. Kasperavičius šv. Jurgio skulptūrai pasirinko puikią vietą – pakelėje, greta ilgaamžio jovaro. Slavikiečiai pasakojo, kad greta buvusiojo sodyboje gyveno žmogelis, kurio vardas taip pat buvo Jurgis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.