Minint Knygnešio dieną, rajono kultūros įstaigos ir bibliotekų darbuotojai istorijas apie mūsų krašto knygnešius sudėjo į filmų kadrus: sudargiečiai taip prisimena knygnešių tėvą Martyną Sederevičių, o naumiestiečiai pasakoja apie Naumiesčio apskrityje per Šešupę knygas gabenusius knygnešius.

Tai jau antras Sudargo laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorės Irmos Svetlauskienės susuktas filmukas (pirmasis buvo apie Užgavėnes). Šįkart dėmesio centre – knygnešystė, mat būtent Sudargas, kur šiam darbui vadovavo klebonas Martynas Sederevičius, buvo vienas iš knygų per sieną gabenimo punktų.

„Sudarge mane įkvepia fenomenalioji knygnešių veikla, gyvenimo istorijos. Pagerbti šio krašto knygnešį M. Sederevičių ir artimiausius talkininkus svarstėm su miestelio seniūne Rita Grigaitiene ir bibliotekininke Valerija Endriukaitiene dar praėjusį rudenį, tačiau koronavirusas pakoregavo planus“, – pasakoja I. Svetlauskienė.

Ji patikina, kad tęs pažintį su M. Sederevičiumi, ieškos daugiau medžiagos apie jo gyvenimą, svajoja sukurti dokumentinį filmą apie šio krašto knygnešius. Yra parašę projektą veikloms, susijusioms su knygnešyste, ir laukia finansavimo.

Pasak I. Svetlauskienės, Suvalkiečio sodyboje Pervazninkuose buvo ta vieta, kuri filmo kūrėjams padėjo emociškai pajusti istoriją, kurią norėjo papasakoti.

„Įėjus į stubą, kurioje visą dieną filmavome, supranti, kad esantys daiktai ir rakandai yra ten, kur turi būti, o ne pakabinti kažkur ant gražios ištinkuotos sienos. Atrodo, tuoj pat per duris sugrįš ir čia gyvenanti šeimyna: stalas padengtas, batai sudėti“, – emocijų neslėpė scenarijaus autorė ir režisierė pridurdama, kad herojų knygnešį filmavo miške netoli Pervazninkų kaimo.

Pagrindiniai filmo veikėjai: motina – Valerija Endriukaitienė, sūnus knygnešys – Tautvydas Mačaitis, dukra – Mingailė Stelmokaitė, žandaras – Martynas Malinauskas. V. Endriukaitienė sakė, kad norėjosi žiūrovui dovanoti tą tikrumą, galimybę tartum prisiliesti prie knygnešių šeimos sielos.

„Jaudinausi – ar pavyks, buvo jautru... tas prisilietimas prie knygnešių istorijos. Mokiausi „Viešpaties maldą“, parašytą senąja kirilica abėcėle, ji šiek tiek skiriasi nuo „Tėve mūsų“ maldos“, – dalinasi įspūdžiais V. Endriukaitienė.

Knygnešio diena nepamiršta ir Kudirkos Naumiestyje. Šakių viešosios bibliotekos ir Kudirkos Naumiesčio padalinio darbuotojai parengė reportažą iš pasienio pavadinimu „Knygnešio byla“, kuriame pasakojama, kaip Naumiesčio apskrityje –Lietuvos pakraštyje, turinčiame sieną su Prūsija, iš Širvintos miesto buvo gabenama spauda per Šešupę ir platinama visoje Suvalkijoje.

„Ona Naujokaitienė nepaliauja nešti, nors žandarai ją vis seka, tardo. Bukšnytę taip smarkiai sumušė, kalino, bet nieko neišdavė. Kažin jau Kemėžų Jonukas paėmė laikraščius? Sykį persikėlus per upę akis į akį susidūriau su maskoliu, laimė, spėjau knygas pasroviui paleisti. Nėra knygų, nėra įrodymų“, – pasakojama reportaže.

Moters knygnešės vaidmenį atliko Kudirkos Naumiesčio padalinio bibliotekininkė Kristina Tučinskaitė, filmą taip pat kūrė Vitas Jakaitis, Benas Vaitiekaitis, Antanas Garmus.

Nemažą indėlį į kilnų knygnešystės darbą yra įnešę ir Kriūkų krašto knygnešiai. Per tuos 40 spaudos draudimo metų čia yra gimę, gyvenę ar dirbę 36 draudžiamos spaudos platintojai.

Slavikiečiai Knygnešių dieną prisiminė Jurgį Bielinį. Trisdešimt metų šis knygnešys ne tik nešė, bet ir vežė vežimais lietuvišką spaudą. Lankė trobas prisistatydamas „esmi knygų kupčius“.

2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešio diena.