Lapkričio 30 dieną atnaujintuose Kidulių dvaro rūmuose vyko Europos paveldo dienos renginys „Kidulių dvaras – naujas laiko ženklas“, pritraukęs didelį būrį ne tik vietinių, bet ir svečių iš viso rajono. Prasidėjęs seminaru apie Kidulių paveldą ir istoriją, jis baigėsi ekskursija po dvaro sodybą ir dvaro virtuvės patiekalų degustacija kavinėje „Vyninė“.

 

 

Galima drąsiai teigti, kad praėjusį šeštadienį didžiausiu rajono gyventojų traukos objektu tapo restauruoti pagrindiniai Kidulių dvaro rūmai, kuriuose po karo įsikūrė  tarybinis ūkis, vėliau ambulatorija ir biblioteka. Šiandien kiduliečiai džiaugiasi, kad pagaliau jie  galėjo ateiti į dvaro rūmus. Nedidelė saliukė nesutalpino visų Europos paveldo dienos dalyvių net pristačius kėdžių. Moksleiviai liko stovėti už durų. Renginio organizatorė – rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė kultūros paveldui Inga Navlickienė prisipažino nesitikėjusi tokio žmonių antplūdžio.

Unikaliais atgimstančio dvaro pastatais žavėjosi ir nauju žvilgsniu į Kidulių paveldą bei istoriją pažvelgė rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė, Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė, inžinierius, restauratorius ir ekspertas Petras Stanevičius, supažindinęs su išskirtiniu plytų fugavimu ir niekur kitur nematytomis unikaliomis puošybos detalėmis – plytų ir čerpių pagalba sukurta savita architektūra, Kidulių istorijos tyrinėtojas ir knygų, tapusių tikru bestseleriu apie Kidulius, autorius Vincas Kriščiūnas.

Manoma, kad Kidulių dvaro sodyba iš pradžių galėjo būti paties Lietuvos Didžiojo kunigaikščio nuosavybe, o vėliau ji ėjo iš rankų į rankas – buvo skiriama, dovanojama, pardavinėjama. Čia, priversti išskirtinių aplinkybių, savo laiku gyveno du Žemaičių vyskupai – Jonas Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas ir Juozas Mikalojus Karpis, Napoleono nugalėtas Prūsijos karalius Vilhelmas III, pas kurį lankėsi net pats Rusijos caras Aleksandras I. Ekskursijos po dvaro sodybą metu ne vienas apgailestavo, kad dvaro gyvenimo praeitis vis dar padengta užmaršties dulkėmis, širdį suspaudžia bebaigiantys sugriūti  kiti unikalūs pastatai, o barono Jono fon Offenbergo parko, niekur nematytų atvežtinių gėlių ir oranžerijos beveik nė ženklo nelikę. Belieka tikėtis, kad viso to grožio neišnešios užmaršties vėjai, kad etapas po etapo naujam gyvenimui atgims, jei ne visa, tai bent dalis dvaro pastatų.

Po ansamblio „Ainiai“ koncerto, renginio organizatoriai pakvietė kiduliečius ir jų svečius į saldųjį edukacinį užsiėmimą. Nors į jį buvo užsiregistravę net 50 žmonių, tačiau teatvyko vos 15. Mat dėl kai kurių organizacinių nesklandumų jo pristatymas šiek tiek užsitęsė. Kantriausi buvo moksleiviai – smaližiai, kurie turėjo galimybę patys pasigaminti ne po vieną,  o net  po keletą dvaro saldainių – rožyčių ant pagaliuko.  Šio meno juos mokė šiame krašte gerai pažįstamos saldumynų meistrės Pranutės Remenčienės anūkė Justė.

Kas tądien norėjo pasijusti tikrais dvarininkais ir savo gomurį dvaro patiekalais palepinti, buvo pakviesti į netoliese įsikūrusią kavinę „Vyninė“. Jos virtuvėje pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako nurodymus buvo pagaminti Kidulių dvaro kalėdiniai valgiai ir gėrimai. Degustacijos metu jis skaitė paskaitą apie Lietuvos dvarų kulinarijos paveldą, kuriuo susidomėjo net apie 40 renginio dalyvių.

Dvaro rūmuose veikė Kidulių pagrindinės mokyklos mokinių darbų, fotografo Andriaus Ufarto foto darbų ir tautodailininkės Julijos Macijauskienės karpinių parodos.