Šiuo metu pašalpą kortelėse rajone gauna 588 asmenys, tai 185 šeimos. Liepos mėnesį pašalpų pervesta virš 100 tūkst. litų. Šakių savivaldybė buvo viena pirmųjų įdiegusi tokią pašalpų mokėjimo sistemą, vėliau tai pradėjo daryti ir kitos savivaldybės.
Parduotuvių savininkas, verslininkas Arūnas Tarnauskas džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su Socialinės apsaugos skyriumi. „Žmonės prie naujos sistemos priprato, o kai kurie pinigų kortelėse net ir susitaupo“,- pastebi jis. Jam pritaria ir socialiniai darbuotojai, nors kai kurie puse lūpų prasitaria, kad iš verslininko patiria spaudimą mažinti išimamų grynųjų pinigų kiekį, kurį pašalpas gaunantys asmenys vėliau išleidžia ne „Aibės“ parduotuvės.

Pasak seniūnų, pašalpa kortelėse yra gera priemonė tiems, kurie yra žalingų įpročių vergai. Tam pritaria ir socialinės darbuotojos, savo darbe kasdien susiduriančios su žmonėmis, kurie patys nesugeba savimi pasirūpinti. Lekėčių seniūnijoje pašalpas kortelėse gauna apie 30 gyventojų – tai daugiau nei pusė visų pašalpos gavėjų. Paprastai tai socialinės rizikos, probleminės šeimos, pavieniai asmenys, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio. Pasak šios seniūnijos socialinės darbuotojos Ramintos Orintienės, iš pradžių žmonės pašalpų kortelėse idėją sutiko labai nepatenkinti. „Jie reagavo tikrai neigiamai, pyko, nes jautėsi savotiškai „nurašyti“. Vis tik po kurio laiko gyventojai su tuo apsiprato, kai kurie net ir džiaugiasi, kad susitaupo pinigėlių. Anksčiau būdavo, kad iki mėnesio galo pašalpos neužtekdavo, o dabar tos sumos užtenka ilgiau, nes už ją negalima pirkti alkoholio, tabako, sumokami komunaliniai“,- pasakojo R. Orintienė.

 

Pastebima, kad kaimiškasis prekybos tinklas „Aibė“ dažnai pašalpų gavėjams neįtinka. Tai patvirtina įvairių seniūnijų socialinės darbuotojos, kurios jiems turi paaiškinti, jog „Aibės“ pašalpoms realizuoti patogiausios, nes yra kiekvienoje seniūnijoje.

 „Dažnai girdžiu: „Kodėl mes galime pirktis tik „Aibėje“ ?“ Lekėčiuose yra šviežios mėsos krautuvėlė, kur žmonėms pirkti yra priimtiniau. Kartais pamato labiau viliojančių prekių, didesnių akcijų „Maximoje“ ar „Iki“. Tačiau mes paaiškiname, kad tie sutaupyti pinigėliai būtų išleisti kelionės išlaidoms, nes važiuoti iš Lekėčių į Šakius taip pat kainuoja“,- pasakojo R. Orintienė.
Be abejo, žmonėms reikia ne vien maisto, todėl prižiūrint socialinei darbuotojai pinigus iš kortelės galima išsigryninti. Dažniausiai žmonės už išgrynintus pinigus perka malkas, vaistus, rūbus, kitas prekes turguje arba smulkaus verslo parduotuvėlėse, prekybos centruose, sumoka už vaikų ekskursijas mokykloje.

Pasak verslininko A. Tarnausko, netrukus su šiomis kortelėmis bus galima atsiskaityti „Senukų“ parduotuvėje.

Išgryninant pinigus turi prižiūrėti socialinė darbuotoja. Paskui jai reikia pateikti įrodymą čekiais arba pardavėjų parašais, kad pinigai išleisti ne alkoholiui. R. Orintienė neslepia, jog žmonės kartais jaučiasi nepatogiai, kai jie perkasi lydimi socialinės darbuotojos. „Todėl dažniausiai prašome, kad parneštų čekį. Jei neparneša, apgauna, tada kitą kartą jau einame kartu.

Ar nepadaugėjo skundų, dėl tokios atsiskaitymo sistemos, kai žmonės už pinigus pradėjo atidirbinėti? 350 litų pašalpą gaunantis gyventojas per mėnesį turi atidirbti 40 val. Pasak R. Orintienės, pašalpų gavėjai prie to priprato ir, jei iš pradžių piktinosi, tai dabar žino, kad reikia, ateina, stengiasi, dirba geranoriškai. „Aišku, būna tokių, kurie neateina, bet tai pavieniai žmonės. Šeimos atidirba tikrai stropiai. Jei yra vaikų, motina juos prižiūri, o už pašalpą atidirba vyras“,- pasakojo R. Orintienė.