Pasak UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus, skolininkais pradedami laikyti tie butų savininkai, su kuriais pradedamos skolų išieškojimo procedūros ir kurių įsiskolinimas už šildymo paslaugas yra didesnis kaip 1 tūkst. litų. „Skolininkų skaičius išlieka beveik stabilus. Iki šių metų rugpjūčio 1 dienos jų registruota 127  Šakių mieste - 68, Gelgaudiškyje - 48, kiti -  Lekėčiuose ir Griškabūdyje“, - teigė L.Kasparavičius.

Šakių mieste šių metų sausio 1 dieną buvo užregistruoti 77, o rugpjūčio 1 dieną – 68 už šildymą įsiskolinę asmenys. Nepaisant to, skola per šį laikotarpį išaugo nuo 356 tūkst. 744 iki 403 tūkst. 412 litų. Gelgaudiškyje per šį laikotarpį už šildymą atsiskaitė keturi gyventojai, o bendra skola sumažėjo 15 tūkst. litų.

Kaip sužinojome, Šakių mieste šiluma centralizuotai tiekiama 1 tūkst. 427  (77 proc.), o Gelgaudiškyje – 426 (23 proc.) butams. Nepaisant to, čia skolininkų du kartus daugiau nei Šakiuose. Jai Šakių mieste skolininkai sudaro 4,7 proc., tai Gelgaudiškyje – net 11 proc. visų šilumos vartotojų.

Šilumininkų manymu, pagrindinė to priežastis -  didelė bedarbystė. Buvusios didžiosios pramonės įmonės ir melioracijos organizacija išardytos, o žmonių aptarnavimui veikia vos keletas įstaigų. Todėl dalis žmonių yra išsikėlę gyventi į kitus šalies miestus ir rajonus, o butai palikti turšti - už jų šildymą kasmet auga skolos.

 

Vasaros mėnesiais, kai nereikia mokėti už šildymą, įsiskolinimų šiek tiek sumažėja, tačiau,  generalinio direktoriaus teigimu, per šildymo sezoną jie sparčiau išauga, nei vasarą sumažėja. Pasirodo, šių metų rugpjūčio 1 dieną, lyginant su metų pradžia, gyventojų skola padidėjo 33 tūkst. 366 litais.

„Iki šildymo sezono pradžios išaugusios skolos turėtų pasinaikinti, tačiau prasidėjus šildymui, jos, tikėtina ir vėl didės, nes apie 2 proc. Šakių ir Gelgaudiškio gyventojų už mūsų teikiamas paslaugas visiškai nemoka“, - įsitikinęs L. Kasparavičius.

Pasirodo, nemažai problemų šilumos tinklų darbuotojai turi su neprivatizuotų butų gyventojais. Nors tokių butų rajone - tik 68, tačiau jų skola šių metų rugpjūčio 1 dieną sudarė 131 tūkst. litų, t.y. net 17 proc. visų gyventojų skolų. Sparčiai auga Kęstučio gatvėje Nr. 21 apgyvendintų nuomininkų skolos. Pasak pašnekovo, jos jau sudaro 27,6 tūkst. litų. Vieno gyventojo skola viršija net 5 tūkst., penkių – po 2 tūkst. litų. Yra keletas atvejų, kai neprivatizuotuose butuose gyvenę nuomininkai numirė, o jų 18, 9 tūkst. litų skolos už šildymą taip ir kabo, nes nėra kam sumokėti.

 

Bendrovėje įvesta griežta tvarka. Tiems rajono gyventojams, kurių skola už šildymą viršija 1 tūkst. litų, yra siunčiamas įspėjimas. Per praėjusius metus rajono gyventojams išsiųsti 206 įspėjimai.

Tiems, kas negali skolos padengti per nurodytą laiką, siūloma sudaryti jos išmokėjimo grafiką. Jei skola nemokama arba sudarytas grafikas nevykdomas, ruošiama byla teismui. Pernai teismui buvo perduota 110 bylų ir iš skolininkų prisiteisti 173 tūkst. 794 litai. Anstoliui perduota 80 vykdomųjų raštų ir išieškoti 64 tūkst. 196 litai skolų.

Per šių metų septynis mėnesius skolininkams išsiųsti 169 įspėjimai, sudaryta 19 mokėjimų atidėjimų grafikų, teismui perduoti 59 ieškininiai pareiškimai ir 21 ieškinys, antstoliui pateikti 59 vykdomieji raštai.

 

Pasak L. Kasparavičiaus, skolininkai, iš kurių skola priteista teisme, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gali gauti, jeigu atitinka kitas nustatytas sąlygas joms gauti. Jeigu po teismo sprendimo arba be teismo susidaro skola už šildymą ir karštą vandenį didesnė kaip 1 tūkst. litų, tokiam skolininkui kompensacija neskiriama, jeigu jis nėra sudaręs su šilumos tiekėju skolos grąžinimo sutarties. Skolininkui nutraukiamas kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį mokėjimas po jos paskyrimo ir tuo atveju, jeigu skolininkas nemoka sutartyje (grafike) nustatytų mokėjimų. Tokią kompensacijų skyrimo tvarką nustatė rajono savivaldybės taryba.