Praėjusį trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) valdžios, verslo ir bendruomenių centrų atstovai susitiko su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Guoda Burokiene. Paaiškėjo, kad Šakių krašto VVG, norėdama tapti tinkamu naujojo investicinio laikotarpio pareiškėju, pirmiau turi ne apie naują valdybą galvoti, o pasikeisti savo Įstatus.

 

 

G.Burokienė susirinkusiuosius supažindino su Vietos plėtros strategijos (VPS) taisyklių projektu, iššūkiais 2014 – 2020 metų laikotarpiu. „Užduotis sunkėja, nes griežtėja ES teisės aktų reikalavimai, VPS atranka bus vykdoma tik vieną kartą per programavimo laikotarpį, todėl būtina iš anksto užkirsti kelią sisteminėms klaidoms, - informavo viešnia. – Sudėtingesnis bus ir VPS planavimas, nes įgyvendinimas vyks iki 2023 metų. Be to, teks ieškoti kompromisų tarp skirtingų LEADER priemonės dalyvių (VVG, NMA, ŽŪM ir EK) pozicijų.“

2007 – 2013 metų ES strategijas Lietuvoje įgyvendino 51 VVG. Jų teritorija apima 99 proc. kaimo vietovių. 2014 – 2020 metų strategijoje dalyvaus 49 VVG, nes Rietavo ir Birštono VVG neatitinka ES reikalavimų. VVG teritorija – kaimo vietovė, kurios bendras gyventojų skaičius yra nuo  5 iki 150 tūkstančių, įskaitant mažus miestelius, taip pat miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkstančių. VVG strategijų pagrindą 2014 – 2020 metais sudarys socialinės atskirties ir skurdo mažinimas -  verslumo skatinimas, darbo vietų kūrimas, jaunimo įtraukimas.

„75 proc. visos strategijos turės būti susiję su verslumu, darbo vietų sukūrimu ir asmenų iki 40 metų įtraukimu. Būtent nuo to priklausys jūsų kaimo strategijos pliusai. Jeigu visame rajone sukuriate 44 darbo vietas – gaunate maksimalų balų skaičių. Strategijai surinkus 100 balų, skiriama didžiausia galima suma, - akcentavo G. Burokienė. - Tikėkimės, kad 25 proc. bus skirti minkštiesiems projektams. Mažiau kaip 70 balų surinkusi strategija bus laikoma netinkama paramai gauti.“

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė pasidžiaugė, kad ministerija šiemet rado pinigų VVG administracijos, ruošiančios naują strategiją, darbui finansuoti. Kaimo vietovių VPS įgyvendinimui, įskaitant VPS administravimo išlaidas, 2014–2020 m. skiriama – 381,65 mln. Lt (110,53 mln. Eur) iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai  (EŽŪFKP) ir valstybės biudžeto. Be to, šios strategijos naujovė – animatoriai, kurie užsiims bendruomenių organizavimu, skatinimu ir mokymais.

Taisyklių projekte numatyta, kad VVG valdymo organo nariai bus rotuojami VPS įgyvendinimo metu, t.y. ne rečiau kaip kas dveji metai proporcingai nuo kiekvieno – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – sektoriaus keičiasi bent 1/3 kolegialaus VVG valdymo organo narių, o ilgiausiai tas pats asmuo gali būti dvi kadencijas (ketverius metus). VVG siūlo rotaciją nustatyti kas trejus metus, ŽŪM -  rotacijos reikalauti kas dvejus metus, padidinant iki trijų kadencijų (šešerių metų).

G. Burokienė susirinkusiuosius informavo, kad rugsėjo 15 - 19 dienomis Europos komisija Lietuvoje atliko pirmąjį LEADER priemonių auditą. Patikrino dešimt atsitiktinai atrinktų vietos projektų ir penkis mokėjimo prašymus. Trys patikros vyko vietoje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas viešiesiems pirkimams, kainų pagrįstumui, skaidrumui, viešųjų ir privačių interesų derinimui, dvigubam finansavimui, vietos projektų atrankai (pvz., taikomiems atrankos kriterijams), veiklos dokumentavimui, apskaitai, įskaitant savanoriškų darbų apskaitą, veiksmų atsekamumui, patikrinimų dokumentavimui (pvz., viešųjų pirkimų vertinimui).

Europos komisijos išvadose pastebėta, kad galimai netinkamai taikytos nuostatos dėl įnašo natūra – nekilnojamojo turto verte. Įgyvendinus projektus nepasikeitė nei pastatų nuosavybė, naudojimas, statusas ar paskirtis – jie tik buvo renovuoti. Todėl įnašo nebuvo Reglamento 1974/2006 54 str. prasme. Šis būdas netinkamas tais atvejais, kai projekto esminis tikslas – pastato renovavimas. Mūsų rajone taip pat buvo atvejų, kai bendruomenės ES lėšomis renovavo savivaldybei priklausančius pastatus ir kūrė juose bendruomenių namus.

Be to, ankstesnėje strategijoje buvo taikyta praktika - išlaidų vertei pagrįsti pateikti tik vieną komercinį pasiūlymą, o turėtų būti pateikti ne mažiau kaip trys potencialių tiekėjų komerciniai pasiūlymai. Siūlyta pasitelkti kitus galimus organizuojamo pirkimo viešinimo būdus, kad kuo daugiau potencialių tiekėjų apie jį sužinotų ir turėtų galimybę jame dalyvauti.

Europos komisijos ataskaitoje pastebėtas dar vienas netinkamas motyvas - valandinio darbo naudojimas biudžeto „spragoms“ užkamšyti, siekiant pagrįsti pareiškėjo prisidėjimą prie projekto finansavimo. Netinkamas šio darbo pobūdis (pvz.: buhalterinė apskaita) bei apimtis (pvz.: keleto valytojų darbas mažai patalpai valyti).  Įnašas savanorišku darbu – tinkamas LEADER projektams, atspindi jo prigimtį ir yra skatintinas. Savanoriško darbo pobūdis, apimtis, turi tiesiogiai sietis su projektu, atitikti projekto veiklą ir apimtis, o ši veikla turi skatinti vietos bendruomenę prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

G. Burokienės teigimu, Europos komisijai nepavyko išsiaiškinti, kokia procedūra(-os) taikoma (-os), vykdant vietos projektų atranką, t.y. skiriant balus, taikant pirmumo kriterijus. Buvo suabejota  taikytų kriterijų tinkamumu bei korektiškumu ir pasiūlyta vietos projektų atrankos metu pasirinkti naudos ir kokybės vertinimą.

Susirinkimo metu Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė atsakė į aktualiausius susirinkusiųjų klausimus. Paklausta apie VVG valdybos narių skaičių, ji paaiškino, jog VVG bus  tinkamu pareiškėju, jei valdybą sudarys nuo 11 iki 13 narių. G. Burokienė pasiūlė  rinktis nelyginį skaičių, kad nekiltų problemų balsuojant, pavyzdžiui, 13 narių - 3 valdžios, 4 verslo ir 6 pilietinės visuomenės atstovai. Be to, privaloma, kad bent trys valdybos nariai būtų iki 40 metų, o vyrų ir moterų santykis sudarytų 40 ir 60 proc. Viešnia pabrėžė, kad pagal taisykles, fizinis asmuo negali būti deleguojamas į VVG valdybą. „Jeigu neišpildote šių sąlygų ir nepasikeičiate Įstatų – tampate netinkamu pareiškėju“, - perspėjo G. Burokienė.

Tik dabar visiems susirinkusiesiems tarsi šydas nuo akių nukrito. Ko skubėti rinkti naują valdybą, jei yra svarbesnių darbų? Juo labiau, kad pasak viešnios, iki kvietimo teikti paraiškas pradžios laiko visai nedaug beliko. Jis prasidės jau šių metų gruodžio 1 dieną. Pasak G. Burokienės, reikėtų suskubti koreguoti Įstatus ir artimiausiu metu pateikti juos visuotiniam tvirtinimui.