Šakių rajono ūkininkas Sigitas Stanaitis nemato nieko baisaus, jei ūkininkai prisiims atsakomybę už sugadintus kelius ir tam tikras nedidelis mokestis nukeliaus būtent jų pačių sugadintų kelių remontui. Svarbiausia priimti tinkamus sprendimus dėl mokesčio administravimo, kad surinktos lėšos „nepasiklystų“, o būtų panaudojamos pagal tikslinę paskirtį. Beje, šakiečiai yra tikri pionieriai,- nei valstybės mastu, nei jokiame kitame rajone iki šiol tokios iniciatyvos dar nebuvo pareikšta, todėl šakiečiai sprendimą dėl mokesčio taikymo už vietinius kelius gali priimti rajono savivaldybės tarybos kompetencijos ribose. Ūkininko S. Stanaičio manymu, pavyzdžiui, tam tikras mokestis galėtų būti skaičiuojamas už kiekvieną traktorių pagal jo arklio galias. „Padarykime pagaliau bent vienoje vietoje tikrą savivaldą“, - savo nuomonę Šakiuose vykusio susitikimo su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi metu atvirai išsakė ūkininkas S. Stanaitis. Ministras tokiai šakiečių iniciatyvai pritarė. Beje, kai kurie ūkininkai, pasibaigus darbymečiui, savo iniciatyva sutvarko traktorių bei kombainų apgadintus, netoli kaimo sodybų esančius kelius.
Kokios pagrindinės įplaukos yra į rajono savivaldybės biudžetą? Tai - fizinių pajamų mokestis, žemės ir žemės nuomos mokestis. Yra pasiūlymų, kad klausimą sprendžiant savivaldos rėmuose, ūkininkus būtų galima apmokestinti, padidinant keliais procentais žemės mokestį. Tokiu atveju turėtų būti nustatyta tam tikra riba, nuo kokio turimos žemės ploto tektų ūkininkams mokėti už vietinius kelius, - gal nuo 200 ar 300 hektarų? „Mano žiniomis, rajone priskaičiuojama apie 60 ūkininkų, kurie turi 300 ha ir daugiau dirbamos žemės. Būtent su jais, potencialiais mokesčio mokėtojais, reikėtų susitikti ir išklausyti jų nuomonę bei pasiūlymus. Iš kitos pusės, ir vėl susidaro tam tikros problemos dėl mokesčio mokėtojo statuso. Žemės mokesčius pagal Registrų centro duomenis moka žemės savininkai, tačiau ši žemė yra išnuomojama ją dirbantiems ūkininkams. Žemės pasėliai yra deklaruojami, už juos ūkininkams mokamos ES išmokos. Vadinasi, mokestį už vietos kelius turėtų mokėti tie, kurie dirba žemę ir naudoja sunkiasvorę techniką“,- svarstė K. Kuncaitis. Pasak jo, jeigu bandome mokestį sieti su ūkininkų turima technika, susiduriame su valstybės mastu jau galiojančiais nutarimais, kurie vieningai taikomi visoje Lietuvoje. Jų koreguoti savivalda negali. „Būtų galima diskutuoti ir apie tam tikrą savanorišką nedidelį papildomą įnašą už sugadintus vietinius kelius“,- pastebėjo K. Kuncaitis. Jo manymu, ūkininko S. Stanaičio pasiūlymas dėl technikos apmokestinimo pagal technikos galingumą yra gana racionalus, tačiau svarbu, kaip tai reikėtų teisiškai įforminti. Tik visoms suinteresuotoms pusėms susėdus prie bendro derybų stalo, ko gero, būtų galima priimti geriausią sprendimą. Beje, nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos Kelių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kelių savininkas, šiuo atveju savivaldybė, turi teisę tam tikrais nustatytais atvejais apriboti vietinės reikšmės kelio eksploatavimą.