Šių metų kovo 30 - balandžio 3 dienomis į Lietuvą atvykusi Tarptautinė veterinarijos ekspertų grupė, sudaryta iš Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos atstovų, vertino afrikinio kiaulių maro biosaugos ir kontrolės reikalavimų įgyvendinimą šalyje. Ekspertai šias priemones vertino užkrėstose teritorijoje, į rizikos zonas įtrauktuose rajonuose ir tose vietovėse, kur ši pavojinga liga dar nepasireiškusi. Jie apsilankė šalies kiaulių ūkiuose, analizavo juose taikomas biosaugos priemones, vertino AKM stebėsenos programos efektyvumą, medžiotojų būrelių veiklą, kitas priemones, taikytas  kovai su afrikiniu kiaulių maru Lietuvoje. Ekspertai pateikė itin palankius vertinimus dėl AKM stebėsenos sistemos,  kai atrenkamų mėginių skaičius yra paremtas nuolatiniu  rizikos vertinimu ir keičiamas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Teigiamai įvertinti ir griežti  veterinariniai sanitariniai reikalavimai pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėms įrengti, 30 dienų nemedžiojimo terminas, įvedamas miške, kuriame patvirtinamas AKM židinys. Baigiamajame misijos posėdyje ekspertai ne tik pateikė bendrą itin teigiamą šalies Maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos įvertinimą, bet ir išskyrė bent kelias pavyzdines kontrolės bei prevencijos priemones, kurias rekomenduos taikyti ir mūsų kaimynams. Beje, kovai su afrikiniu kiaulių maru Lietuvoje taikomas priemones ekspertų grupė pripažino pavyzdinėmis, todėl dabar mūsų šalies veterinarijos specialistai galės būti įtraukti į tarptautinių ekspertų sąrašus.

„Itin geras Lietuvoje taikomų AKM  prevencijos ir kontrolės  priemonių  įvertinimas jokiu būdu negali „užmigdyti“ mūsų kiaulių laikytojų ir medžiotojų budrumo. Liga niekur nedingo. Praktiškai nėra savaitės, kad nebūtų nustatyti vis nauji  AKM židiniai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje“,- pastebi Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alfonsas Kasiliauskas. Kaip rodo statistika, jau šiais metais buvo  nustatyti 22 nauji šernų afrikinio kiaulių maro židiniai Lietuvoje, Latvijoje - 59 , Lenkijoje 14 šernų ir vienos kiaulės afrikinio kiaulių maro židinys. Rusijoje yra nustatyta 18 AKM židinių, iš kurių 9 – dėl užkrėstų kiaulių. Iš Estijos gauta informacija apie 40 AKM užsikrėtusių šernų sunaikinimą. „Reikia pastebėti, kad pagal šios ligos 2007 - 2014 metų stebėsenos  duomenis, ekspertai prognozuoja, jog didžiausias ligos plitimas gali prasidėti šių metų birželio, liepos ir spalio bei lapkričio mėnesiais. Atšilus orams, ypač padidėja afrikinio kiaulių maro išplitimo į naujas teritorijas grėsmė, nes  šernės veda šerniukus, o tuo metu iš šernų  bandos išstumiami vyresni  šernai  buriasi į naujas bandas, kurios  stengiasi įsikurti naujose teritorijose. Susidarius tokiai situacijai, atsiranda palankios sąlygos šiai pavojingai ligai išplisti“,- sakė A. Kasiliauskas.  Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Algimantas Samajauskas rajono gyventojams priminė, kad tose kiaulių laikymo vietose, kur laikoma iki 10 kiaulių, būtina taikyti biosaugos reikalavimus. Kuo aktyviau šios  priemonės bus taikomos, tuo mažesnė bus ligos užkrato į fermą patekimo galimybė. Kiaulių laikytojai privalo įsisąmoninti, kad kiaules šerti maisto atliekomis yra griežtai draudžiama. Pavojų gali kelti ir afrikinio kiaulių maro virusu užkrėsta žolė. Veterinarijos specialistas pabrėžė, jog kiaulių laikymo vietoje negali lankytis  pašaliniai asmenys, o kiaules prižiūrintys asmenys privalo naudoti specialiai šiam darbui skirtus rūbus ir avalynę. Prie įėjimų į kiaulių tvartus turi būti įrengti dezokilimėliai, kurių priežiūrai naudojamos atitinkamos dezinfekcinės medžiagos. Kiaulių laikytojams reikėtų vengti lankytis kitose kiaulių laikymo vietose, dalyvauti  medžioklėse, tvarte ar didesnėse kiaulių auginimo patalpose būtina pastoviai naikinti graužikus,  į jas neleisti šunų ir kačių.

 

„Ūkininkai ir kiti kiaulių augintojai kiaules privalo deklaruoti kiekvieną  metų ketvirtį, nesvarbu, kad jų skaičius per deklaruojamą ketvirtį ir nesikeitė. Iš laikymo vietos išvežamos kiaulės turi būti paženklintos ausų įsagais arba tatuiruotos. Norisi priminti, kad Lietuvoje kiaulių  judėjimas be lydimųjų dokumentų  yra draudžiamas. Vežant kiaules į skerdyklą, vežėjas turi turėti gyvūno gabenimo važtaraštį ir GŽ formą, o pervežant kiaules tolimesniam laikymui, turi būti išrašytas veterinarinis pažymėjimas ir GŽ forma. Tik laikydamiesi biosaugos ir tinkamo kiaulių ženklinimo ir judėjimo reikalavimų užkirsime kelią ligos plitimui, o ligos atveju išvengsime nesusipratimų, siekiant gauti kompensacijas už sunaikintas ir paskerstas kiaules“,- nustatytą tvarką komentavo vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius A. Samajauskas. Pasak specialisto, rajono medžiotojai taip pat turėtų nepamiršti, kad sumedžioti žvėrys turi būti saugiai transportuojami ir tvarkomi tik sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelėse, būtina naudoti tinkamas dezinfekcines medžiagas. Tad veterinarijos tarnybos specialistai rajono gyventojus, radusius nugaišusius, sužeistus ar autotransporto partrenktus šernus, ragina nedelsiant apie tai informuoti Šakių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.