Laikraščio „Valsčiaus“ sprendimas stabdyti leidybą įnešė daug sumaišties į rajono gyvenimą. Tai akivaizdu  –  sumišę ir atsakymų į klausimus nori prenumeratoriai, spaudos platinimo tarnybos, reklamų ir kiti užsakovai. Dėl paskutiniame „Valsčiaus“ numeryje paskelbtos kompromituojančios informacijos sumaišties, įtampos, atsiribojimų, pareiškimų kaip niekad daug ir penktadienį vykusio tarybos posėdžio metu.

Kreipsis į teismą

Dar nepatvirtinus tarybos darbotvarkės pirmasis savo pareiškimą bandė skaityti Mindaugas Tarnauskas. Nepavyko. Jo mikrofonas buvo išjungtas, nes pasisakymams skirtas laikas, kaip numato reglamentas, yra po posėdžio. Tarybos nariui tai akivaizdžiai nepatiko. Tiek jis, tiek jo kolega Laurynas Suodaitis absoliučiai visais darbotvarkės klausimais balsavo prieš. Nepritarė jie ir pačiai darbotvarkei, ir kitiems klausimams. Kaip vėliau savo poelgį argumentavo M. Tarnauskas, taip išreiškė, jog „nepritaria rajono vadovų stumiamai pozicijai.“

O nepritariančių, atsiribojančių ir keliančių klausimus išties daug. Pranešimą skaitė ne tik M. Tarnauskas. Prie jo dar grįšime. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pareiškė, kad nedalyvauja, neturėjo ir neturi jokių sąsajų su paskutiniame rugsėjo 16-ąją laikraščio „Valsčius“ numeryje nurodytais procesais. Todėl jie laukia savivaldybės tarybos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atviro ir tiesaus paaiškinimo apie minimų jos narių veiklą minėtoje istorijoje.

Nors ir atostogauja, bet kaip tarybos narys posėdyje dalyvavo ir meras Juozas Bertašius. Jis pareiškė atsiribojantis nuo „Valsčiuje“ pateiktos informacijos. Anksčiau jis tik svarstė galimybę savo garbę ir orumą ginti teisme, o galutinai tai daryti apsisprendė todėl, kad „laikraščio redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė ir toliau tęsia šmeižto kampaniją“. Palaikydami mero poziciją bei gindami ir savo garbę į teismą nusprendė kreiptis ir tarybos nariai Valdas Stankūnas ir Paulius Puskunigis, kurie tekste „Užvaldytas laisvas žodis reiškia demokratijos mirtį“ įvardyti kaip vieni labiausiai susitepusių ir infiltruotų. Kaip po posėdžio priėjęs pripažino J. Bertašius, galbūt ir nebūtų reikėję Temidės sargų įsikišimo, bet jo kantrybės taurę esą perpildė socialiniame tinkle „Facebook“ paviešinta G. Didžiapetrienės informacija, kurioje pateikiama neva mero „volvuko“ fotografija „Konklavos“ kieme, nors esą tik automobilio markė ta pati.

„Apie mūsų merą net nekalbu, tikriausiai jis pats jau tiek „pritrynęs“, kad pamiršta, kam ir ką melavęs, ir praktiškai neskiria melo nuo tiesos. Jam tai – du viename. Sako, kad į „Konklavos“ kiemą atvažiuoja trąšų nusipirkti. Abejoju, ar jos 20 valandą ten parduodamos. (Rugsėjo 14 d., pravažiuodama pro šalį, brakštelėjau telefonu „volvuką“. Nelabai matosi, bet įžiūrėti galima.) Labai liūdna, kad jis mūsų rajone politinis niekas jau seniai, o jo kaip politiko neįgalumą kęsti dar teks ilgokai. Gal po rinkimų ką nors darom, ką?.. Įstatymų nustatyta tvarka...“ – rašė redaktorė socialiniame tinkle.

Kas gali paneigti?

Savivaldybės tarybos jungtinės opozicinės frakcijos vardu atvirą poziciją išdėstė ir Bernardinas Petras Vainius. Jis teiravosi, kas iš salėje esančių politikų ar visuomenės atstovų gali paneigti  paskutiniame „Valsčiaus“  laikraštyje redaktorės viešai pareikštus kaltinimus rajono vadovui ir savivaldybės administracijai.

„Mes norime paklausti Šakių savivaldybės mero J. Bertašiaus, kaip suderinama 2015 m. jūsų viešai duota rajono gyventojams priesaika su spaudoje išgarsinta veikla „Konklavoje?“ – teiravosi B. P. Vainius.

Panašius klausimus jis kėlė ir administracijos direktoriui Evaldui Sniečkui.

„Ar po šių įvykių dar gali rajono visuomenė tikėtis, kad Jūsų pozicija ruošiant ir vykdant rajono tarybos sprendimus yra nepriklausoma ir nešališka?“ – klausė tarybos narys.

Jis patikino, kad jungtinė opozicinė frakcija griežtai atsiriboja nuo abejotinos reputacijos asmenų, galimai darančių  neigiamą įtaką rajono vadovams, bei sieks skaidriai tarnauti rajono žmonėms.

Kreipsis į tarnybas

Visgi drąsiausiai pasisakė posėdžio pradžioje nutildytas M. Tarnauskas. Po jo pareiškimu palaikydami kolegą pasirašė jungtinės opozicinės frakcijos nariai. M. Tarnauskas pareiškė, kad dėl susiklosčiusios situacijos bus kreipiamasi į Lietuvos žurnalistų sąjungą su prašymu ištirti, ar veiksmai, kuriuos jis įvardija kaip laikraščio monopolizavimą, nepažeidžia spaudos laisvės, žurnalistinės etikos ir demokratijos principų. Į Valstybės saugumo departamentą bus kreipiamasi su prašymu ištirti, ar toks laikraščio perėmimas ir Nerijaus Naujokaičio galimi ryšiai su užsienio valstybe nėra grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

„Jeigu pateikta informacija teisinga, tai asmuo, galimai turintis ryšių su užsienio valstybe, ne tik bandė perimti žiniasklaidos priemonę, bet jau ilgą laiką darė didžiulę įtaką rajono politiniams sprendimams ir politikams“, – kalbėjo M. Tarnauskas.

Jis savo socialinio tinklo paskyroje jau kitą dieną po posėdžio pranešė, kad naktį buvo padegta viena jo mobili reklaminė priekaba.

„Po vakar mano perskaityto viešo pareiškimo savivaldybės taryboje apie rajoninės spaudos „užvaldymą“, kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą ir rajono mero J. Bertašiaus ryšius su prieštaringai vertinamu „verslininku“ N. Naujokaičiu, šią naktį buvo padegta viena mano mobili reklaminė priekaba (sutapimais netikiu). Policija jau pradėjo tyrimą. Tokia situacija kelia nerimą, todėl prašau dalintis visų šia žinute, nes tik viešumas lieka vieninteliu ginklu kovoti prieš negerus dalykus, kurie šiandien vyksta mūsų rajone“, – skelbė tarybos narys.

„Grubiai reziumuojant, žmogus nusipirko partiją ir ketino pakreipti žiniasklaidą sau palankia linkme, kad pagal savo poreikius formuotų viešąją nuomonę. Jau suvokiant ilgalaikes tokių veiksmų pasekmes darosi baisu“, – mintimis dalijosi M. Tarnauskas.

Bandė įsigyti „Draugą“?

Pasirodo, M. Tarnauskas turi duomenų ir apie bandymus įsigyti „Draugą“, nes savo pranešime užsiminė ir apie tai.

„Jau gerokai ankščiau teko girdėti apie nesėkmingus galimai jo bandymus įsigyti Šakių rajono laikraštį „Draugas“, o štai garsas apie laikraščio „Valsčius“ kontrolinio paketo perėmimą iš pavienių akcininkų nuskambėjo per visą Respubliką“, – kalbėjo tarybos narys.

Tačiau nei laikraščio „Draugas“ redakcija, nei vienintelis akcininkas Vytas Januškevičius, nei direktorė Brigita Januškevičienė apie tai nieko nežino.

„Šiuo metu sklando įvairiausių gandų. Remiantis jais pareikšti viešą poziciją ir tai pateikti kaip faktą, nelabai solidu. Kalbėjau su akcininku, bet bandymas įsigyti „Draugą“ yra tik gandas. Esame patikimi ir niekam parsiduoti neketiname“, – sakė direktorė B. Januškevičienė.

Tad gana drąsi ir vieša M. Tarnausko pozicija...

Liko ant ledo

Palikime rajono tarybos posėdį ramybėje. Tiesa, senokai jis toks buvo, nes balsavimas visais klausimais buvo ypač nevieningas, daug susilaikiusių... Tad nori nenori sumaišties, nepasitikėjimo ir neužtikrintumo tarp politikų daug. Ir to nepastebėti neįmanoma.

Visgi „Valsčiaus“ leidybos sustabdyme yra dar viena suinteresuota pusė – prenumeratoriai. Būtent jie, kaip tikino viena į redakciją užsukusi moteris, dabar „liko ant ledo“. Ir ne tik jie. V. Kasiulaičio spaudos platinimo tarybos darbuotoja Laimutė Kasiulaitienė tikino jau pavargusi atsakinėti ją puolantiems skaitytojams.

„Laikraštyje paskelbė, kad grąžina pinigus, bet nei pašte, nei mūsų platinimo tarnyboje jų nėra. Aš užsakau laikraščius ir nešu pinigus į redakciją. Žmonės to nesupranta. Sako, kad pasilikau sau, neatiduodu. Telefonas jau neatlaiko, žmonės skambina, piktinasi“, – guodėsi moteris.

Pasak jos, ji ne tik pinigų neturi, bet ir nežino, kaip paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

„Aš dar iš vakaro užsakinėjau laikraštį, o penktadienį matėt, koks numeris išėjo“, – kalbėjo V. Kasiulaičio platinimo tarnybos darbuotoja, nesupranti tokio nesiskaitymo su žmonėmis.

„Tai norit pasakyt nei laikraščio, nei pinigų negausiu? O tai kas žino, kaip yra?  O gal galima per jus atsiimti?“ – tokius ir panašius klausimus pastaruoju metu tenka girdėti ir laikraščiui „Draugas“.

UAB „Dimstis“ direktorius Arvydas Didžiapetris „Draugui“ rašė: „Jeigu po spalio 28 d. įvyksiančio visuotinio akcininkų susirinkimo bus nuspręsta nutraukti laikraščio leidybą, tada ir prasidės atsiskaitymas su kreditoriais bei praneštos visos detalės. Jeigu bus nuspręsta tęsti leidybą, paskelbsime informaciją, kaip kompensuosime už neišleistus laikraščius.“

Pasak A. Didžiapetrio, rugsėjo 16-osios laikraštis buvo tuo metu paskutinis, kuriame galėjo paskelbti informaciją, jos per daug nedetalizuojant.

„Vis tik tai neeilinis įvykis Lietuvos žiniasklaidoje“, – patikino UAB „Dimstis“ vadovas.

Kokie dar neeiliniai įvykiai laukia, pamatysime, nes sklandančiais gandais apie kitus leidinius, kuriamus bei draskomus kolektyvus, žmonių papirkinėjimus vadovautis nesinori. Pagyvensim – pamatysim.