Vasario 28 d. vykusiame Bendruomeninės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdyje visiems susirinkusiesiems knietėjo išgirsti, kaip nuo liepos 1-osios veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema. Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Rūtai Lebedžinskienei pristačius naująjį projektą, taip ir liko neaišku, kaip po pertvarkos bus vykdoma socialinė vaiko teisių apsauga.

Nuo liepos 1-osios keisis vaiko teisių apsaugos sistema. Pasak R. Lebedžinskienės, savivaldybė neteks šios valstybės deleguotos funkcijos, iš esmės keisis visa struktūra – iki šiol mes buvome savivaldybių struktūriniai padaliniai, o po pusmečio liks viena centralizuota Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, sudaryta iš 12 skyrių (dešimt apskrityse bei Vilniuje ir Kaune).

Rajonų savivaldybėse dirbs specialistai, kaip dabar dirba prokurorai, probacijos tarnybos darbuotojai. Kiekvienas skyrius turės mobilią komandą, kuri teiks skubią pagalbą, kai šeima pateks į krizę, kai reikės paimti vaiką iš šeimos. Intensyvi pagalba truks 14 dienų, po to bus paliktos rekomendacijos vietos specialistams, kurie dirbs su šeima tol, kol šeima bus išvesta iš krizės.

Apskrities skyriuose atsiras budėtojai – šeši žmonės, kurie dirbs pamainomis tomis valandomis, kai darbą pabaigia skyrių specialistai. Jie turės užtikrinti vaiko teisių apsaugą reaguodami į pranešimus visą parą.

„Mums dar sunku įsivaizduoti, kaip greitai atvyks iš Marijampolės budėtojai į Šakių rajoną gavę pranešimą, tačiau, matyt, miniterijos žmonės mato šitą viziją kitaip“, – komentavo vedėja.

Esminis pertvarkos tikslas – atriboti teisinę ir socialinę vaiko teisių apsaugą. Teisinė apsauga liks vaiko teisių apsaugos specialistams, o socialinė – socialiniams darbuotojams. R. Lebedžinskienės teigimu, bus išgrynintos funkcijos tarp savivaldybės ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, bet tarp abiejų institucijų turės vykti labai glaudus bendradarbiavimas.

Keisis ir globos organizavimo modelis – turi susikurti Globos centrai su visomis funkcijomis nuo globėjų paieškos rengimo iki globėjo parinkimo ir globos kokybės vertinimo, kai vaikas jau bus atiduotas šeimai. Be abejo, naujovių atsiras ir vaiko paėmimo iš šeimos tvarkoje – galutinį sprendimą, ar reikia vaiką paimti iš šeimos, priims teismas.

Keičiasi reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Jei gaunama informacija apie smurtą šeimoje, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba reaguoja nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per šešias valandas. Jei ateina pranešimas apie su smurtu nesusijusius pažeidimus – į šeimą vykstama nedelsiant, tačiau ne vėliau nei per tris darbo dienas.

„Atvykus į šeimą bus privaloma nustatyti grėsmės lygį. Pirmas grėsmės lygis – vaikas gali likti šeimoje, tik jai teikiamos paslaugos. Jei situacija priskiriama antrajam lygiui – vaikas imamas iš šeimos“, – informavo R. Lebedžinskienė.

Čia atsiranda naujas dalykas – atvejo vadyba. Savivalda skiria atvejo vadybininką. Sudaromi pagalbos šeimai planai. Konkrečias paslaugas šeimai suteikia socialiniai darbuotojai ar kiti paskirti specialistai. Per tris darbo dienas kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Teismas arba duoda leidimą paimti vaiką iš šeimos, arba atsisako tai padaryti.

Vedėja prisipažino, kad liepos 1-osios laukia su nerimu, nes labai daug funkcijų paliekama savivaldai, tad teks labai daug bendradarbiauti. Gerai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba laikinai lieka savivaldybės patalpose.

„Kada buvo pradėta kalbėti apie šią pertvarką ir jos būtinumą, aš įsivaizdavau tą procesą ir galutinį rezultatą šiek tiek optimistiškiau ir funkcionaliau, tačiau po reformos pristatymo neaiškumų tik padaugėjo, – atviravo rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis. – Duok, Dieve, kad visos šios intencijos, dėl ko buvo daryta pertvarka, pasiteisintų, bet aš kol kas baiminuosi, kad pačioje pradžioje bus didelis nesusikalbėjimas. Ar didelės lėšos, mestos į šią pertvarką, pateisins rezultatą, čia didelis klausimas.“