Iki liepos pradžios Valstybinės maisto ir veterinarijos Šakių tarnybos (VMVT) specialistai kartu su privačiais veterinarijos gydytojais intensyviai tikrino rajono kiaulių augintojus, žiūrėjo, ar jų ūkiai atitinka tam tikrus biosaugos reikalavimus. Intensyviai dirbti su kiaulių ūkiais verčia susiklosčiusi ekstremali situacija aplinkiniuose rajonuose dėl sparčiai plintančio afrikinio kiaulių maro.

 

Kaip informavo Šakių VMVT tarnybos viršininkas Artūras Šimkus, padėtis rajono kiaulių augintojų ūkiuose nėra bloga, tačiau kai kuriems pavieniams augintojams yra dar kur pasitempti. Inspektoriai kartu su privačiais veterinarijos gydytojais iš viso patikrino apie 750 kiaulių ūkių ir nustatė, kad dalis kiaulių laikytojų vis dar nesilaiko pagrindinių biosaugos reikalavimų arba tie reikalavimai buvo butaforiniai, skirti tik dėl inspektorių akių.

„Kiaulių augintojai turi suprasti, kad padėtis yra labai rimta. Jeigu afrikinis kiaulių maras pasieks mūsų rajoną, pirmiausia nukentės patys kiaulių laikytojai. Saugos priemonių reikia ne mums, inspektoriams, o jiems patiems. Žmogiškasis faktorius kalbant apie šį marą yra labai svarbus“, – aiškino A. Šimkus.

Kaip pavyzdį galima įvardyti šios baisios kiaulių ligos protrūkį Jurbarko rajone, kur pats kiaulių laikytojas nusipirko kitame rajone jau užkrėstus paršelius ir dar niekieno neinformavęs juos nugaišusius užkasė. Kaip žinia, jau nuo birželio 26 d. visame Jurbarko rajone yra paskelbta ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro. Čia šiais metais nustatyti 4 afrikinio kiaulių maro atvejai kiaulių laikymo vietose.

Inspektoriai, tikrindami kiaulių ūkius, daugiausiai dėmesį kreipia į pagrindinius biosaugos reikalavimus (aptverti įėjimai į kiaulių laikymo vietą ir mėšlidė, dezinfekciniai barjerai, kurie privalo būti užpildyti dezinfekciniu skysčiu, kiaulių ženklinimo ir registravimo apskaitos reikalavimai), be to, pasižiūri, ar teritorija, kurioje laikomos kiaulės, yra tvarkinga.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkiniuose rajonuose jau ilgą laiką siaučia ši pavojinga kiaulėms ir šernams liga, Šakių rajonas yra įtrauktas į buferinę zoną, kurios kiaulių augintojai turi laikytis šių minėtų biosaugos reikalavimų. Taip pat, anot viršininko A. Šimkaus, svarbus ir glaudus bendradarbiavimas su medžiotojais, nes, kaip rodo kitų rajonų patirtis, afrikinis kiaulių maras pirmiausiai pasireiškia laukinėje faunoje, tik po to įvairiais būdais atkeliauja į ūkius. Šiais metais Šakių VMVT padalinys nėra gavęs nė vieno pranešimo iš medžiotojų apie jokį nugaišusį šerną, nesvarbu, ar jis būtų pašautas, ar nugaišęs dėl natūralių priežasčių.

Šiais metais šalyje jau užfiksuoti 23 ligos židiniai kiaulių laikymo vietose. Du iš jų – komerciniuose kiaulininkystės ūkiuose. Laukinėje gamtoje liga patvirtinta 995 vietose 2 409 šernams.

Už biosaugos veterinarinių reikalavimų nesilaikymą kiaulių laikymo vietoje numatyta bauda nuo 30 iki 300 eurų.

Ne tik grėsmingai aplinkui plintantis afrikinis kiaulių maras kelia VMVT Šakių tarnybos inspektorių nerimą. Jiems kartais tenka vykti ir į tokius iškvietimus, kurių, atrodo, civilizuotoje valstybėje jau neturėtų būti. Kaip sako Šakių padalinio viršininkas A. Šimkus, neseniai teko kartu su policijos pareigūnais vykti į Paluobių kaimą, kur kukurūzų lauke rado išmestą ką tik gimusį negyvą veršelį. Kad ir kaip bebūtų gaila, nors griežtai draudžiama, vis dar pasitaiko atvejų, kai neatsakingi ūkinių gyvūnų laikytojai nugaišusius gyvulius tiesiog išmeta laukuose, pievose ar kitur. Visos gaišenos turi būti perduodamos tvarkyti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Priešingu atveju už išmestus gyvūnus laikytojai gali susilaukti nemenkos baudos.