Nuotr. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė (kairėje) praėjusį trečiadienį su skyriaus socialine darbuotoja Edita Macevičiūte-Orentiene (dešinėje) atvyko apžiūrėti Gustainiškių kaime įsikūrusios įstaigos ir pakalbėti su savininkais – Irena Žėglaitiene-Racevičiene ir Arūnu Racevičiumi.

Gintarė MARTINAITIENĖ   

Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Gustainiškių kaime jau daugiau nei dešimtmetį veikia Irenos Žėglaitienės-Racevičienės ir Arūno Racevičiaus privatūs senelių globos namai. Nors čia gyvenančios moteriškės niekuo nesiskundžia, įstaiga veikia ir paslaugas teikia neturėdama veiklos licencijos, tad sulaukė Socialinių paslaugų priežiūros departamento skirtos nuobaudos, raštas pasiekė ir savivaldybės administraciją. Visgi privačių senelių globos namų savininkai nusiteikę optimistiškai ir siekia reikiamą dokumentaciją susitvarkyti bei svarsto apie įstaigos plėtrą ateityje.

Kol kas veikla nelegali  
I. Žėglaitienė-Racevičienė ir A. Racevičius atviri ir tik pasitikę aiškina, kad šiuo metu jų veikla nelegali, tačiau mielai aprodo patalpas, pasakoja apie darbo specifiką ir sako, jog neturi ko slėpti. Tiksliau, veikla nelegali nuo 2015-ųjų, kai keitėsi tvarka ir įstaigos, nesusitvarkiusios ir neįgijusios licencijų, šios veiklos tęsti neturėtų. Pašnekovai prisimena veiklos licenciją bandę įsigyti, tvarkėsi reikiamą dokumentaciją, tačiau teisinasi – galiausiai nusviro rankos nuo biurokratinių reikalavimų, tad veiklą tęsė tiesiog be jos. Tačiau šių metų balandį privatūs globos namai sulaukė Socialinių paslaugų departamento patikrinimo bei nuobaudos už tokią veiklą. Kokia dydžio bauda, neatskleidžia, tik patikslina, kad ji siekia kelis šimtus eurų. Dabar įstaigą ėmė krutinti ir savivaldybės administracija, kurią departamentas informavo apie šią situaciją ir jai priminė, kad savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijoje gyventojams užtikrinimą ir paragino nedelsiant imtis priemonių, kad būtų apginti ir užtikrinti senyvo amžiaus asmenų, gyvenančių nelicencijuotoje įstaigoje, interesai bei užtikrintas tinkamų socialinių paslaugų organizavimas. Kad įstaiga dirba be licencijos, savivaldybėje anokia naujiena. Puikiai ši situacija žinoma ir savivaldybės administracijos vedėjai Leonorai Pocevičiūtei, kuri praėjusį trečiadienį su skyriaus socialine darbuotoja Edita Macevičiūte-Orentiene atvyko apžiūrėti įstaigos ir pakalbėti su savininkais.

„Kodėl jie nesusitvarkė, nežinau, tačiau jiems buvo nurodyta susitvarkyti, žadėjo tai daryti dar prieš kelerius metus“, – dar prieš vizitą į įstaigą komentavo L. Pocevičiūtė.

Į globos namus atvykusi vedėja kalbėjo: „Sakyti, kad čia yra nepriežiūra, negalima, nes patalpos tvarkingos, senutės prižiūrėtos, bet dokumentus susitvarkyti reikia ir jeigu reikia kokios pagalbos, sakykite, kreipkitės ir bendradarbiaukite, padėsime.“

Ragino žiūrėti atsargiai
Ši situacija aptarta ir spaudos konferencijos metu birželio 28 d. Meras Edgaras Pilypaitis atkreipė dėmesį, kad įstaigai už gyventojų priežiūrą nemokamos nei valstybės, nei savivaldybės lėšos. Gyventojai už gyvenimą globos namuose mokasi patys iš savo lėšų, tad meras svarstė, jog neaišku, kiek į šią veiklą galima kištis. Visgi jis kėlė retorinius klausimus, ar nesinaudojama ten gyvenančių žmonių valia, ar už juos nėra priimami sprendimai.

„Manau, kad klausimas šiek tiek gilesnis. Jeigu manipuliuojama to žmogaus laisva valia, jeigu kitas dėl jo priima kažkokius sprendimus ir, pasinaudodamas jo silpnumu, užrašo turtus, įkiša į kažkokius namus, kuriuose jam nesuteikiamos orios ir reikalingos paslaugos, tokiu atveju turėtų įsikišti teisėsaugos institucijos“, – mintimis dalijosi rajono vadovas, kad čia dėmesį turėtų atkreipti ir seniūnijų, kurių gyventojai atsiduria minėtoje įstaigoje, socialiniai darbuotojai.

Visgi, jeigu taip nėra, kaip svarstė meras, į situaciją reikia žiūrėti atsargiai, kad savivaldybė dėl nereikalingo kišimosi pati nesulauktų teisėsaugos dėmesio.

Turi tris gyventojas
Šiuo metu globos namuose gyvena trys senutės, neseniai buvo penkios, bet dvi iškeliavo Anapilin. Už mėnesį globos namuose įprastai sumokama 460 eurų, tačiau būna, kaip sako namų savininkai, kad asmuo tokių pajamų neturi, tad priimami ir už mažesnę sumą.

Guviausia iš trijų gyventojų Danutė, kilusi nuo Turčinų, pasakoja, kad jai čia gerai, nieko netrūksta ir šiuose namuose gyvena jau ketverius metus. Kita senolė sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir sunkiai girdi, o trečioji guli lovoje ir yra slaugoma.

A. Racevičius noriai vedžioja po patalpas ir rodo, kad viskas tvarkinga, visur šildomos grindys, šalia kambarių tualetai, yra ir dušas, skalbyklė bei džiovyklė, visur televizoriai, sumontuotos ir stebėjimo kameros.

„Niekieno paramos neprašiau, viską susitvarkėme iš savų pinigų. Tikrai nė vieno už ausų čia neatitempėme. Taip, būna, kad ir žemes užrašo“, – atviravo A. Racevičius, pridūręs, kad pinigai jam patinka, bet kam jie nepatinka – klausė jis.

Tačiau tuoj pat paaiškina, kad pats duonai ir savo reikmėms užsidirba, pats senutėms „užpakalius valo“. Be šios veiklos, jie dar turi parduotuvę Keturnaujienoje, tad taip ir verčiasi.

Dabar pagrindinis tikslas – įgyti veiklos licenciją ir tikisi tai padaryti jau iki šio mėnesio pabaigos. Net atliko patalpų rekonstrukciją, tačiau ji nepatinka nei jam, nei gyventojams.

„Buvo erdvu, smagu, o dabar padarė kaip kokius gardus veršiukams“, – pyksta globos namų gyventoja Danutė.

Tačiau A. Racevičius aiškina, kad tokie buvo departamento reikalavimai, tad vietoj erdvios svetainės atsirado koridorius, buvo atitverti atskiri kambariukai. Dabar užimtas tik vienas iš kambarių, tačiau šiuo metu globos namuose galėtų gyventi iki 10 senolių. Tiesa, savininkai pirmenybę teikia moterims, nes su vyriškiais sunkiau – dažnai jie ir su žalingais įpročiais. Kol kas patys savininkai ir valgį gamina, aprodo ir virtuvės patalpas, sudarytą valgiaraštį. Jeigu gyventojų daugėtų, ko jie ir norėtų, maitinimo paslaugą svarsto pirkti.

Planuose – plėtra
Ryškios, akį traukiančios spalvos namas kažkada buvo negyvenamas keturbutis, kurį pats A. Racevičius sako tvarkęs. Dabar pirmame aukšte gyvena senutės, antrame – I. Žėglaitienė-Racevičienė ir A. Racevičius.

Neseniai įstaigoje buvo įdarbinta socialinė darbuotoja Kristina Dubinskienė, kuri dabar labiausiai ir užsiėmusi veiklos licencijos tvarkymu. Sako jie turintys ir socialinio darbuotojo padėjėją, mokslus baigė ir pati I. Žėglaitienė-Racevičienė.

A. Racevičius ateityje norėtų įstaigą plėsti ir sudaryti sąlygas čia gyventi iki 40 senolių, tačiau vedėja jam aiškino, kad paprasčiau susitvarkyti ne globos namų, bet šeimyninių namų veiklos licenciją, o jau kai turės ir ją, plėstis niekada nevėlu.