Spalio 19 d ties įvažiavimu į miestą nuo Kauno pusės pastatytas metalinis miesto informacinis ženklas „Šakiai“ sukėlė dideles diskusijų audras. Savo nuomonę apie naująjį miesto statinį gyventojai daugiausia išreiškė socialiniuose tinkluose. Tačiau atsirado asmenų, nepabijojusių viešai pasakyti savo nuomonės apie šį objektą.

Svarstymų būta įvairių

Savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus architektas Mantas Paketuris sako, kad kai tik gimė pati idėja, jog reikia sukurti miesto ženklą „Šakiai“, buvo įvairių svarstymų, kaip tas ženklas turėtų atrodyti. Visi svarstymai buvo atviri ir kiekvienas pilietis galėjo pareikšti savo nuomonę, idėją, pasiūlymus. Tačiau taip jau atsitiko, kad būsimą miesto ženklą buvo nuspręsta pagaminti pagal paties M. Paketurio pateiktą idėją – šis ženklas turėtų būti metalinis, apšviestas, pakeltas ant pylimo ir simbolizuotų mūsų rajonui svarbias idėjas.  Šakių miesto ženklas sudarytas iš dviejų skirtingų metalo struktūrų – nerūdijančio ir rūdijančio plieno. Pasak M. Paketurio, rūdijanti metalo spalva vidinėje ženklo pusėje simbolizuoja ryšį su žeme, mūsų žemdirbišką kraštą, darbščius jo gyventojus, o priekinis ženklo fasadas, kuris yra iš nerūdijančio plieno, simbolizuoja šiuolaikišką miestą.

Per brangus ir ne toks

Tačiau pradėjus įgyvendinti šį projektą, pirminė ženklo struktūros idėja truputį keitėsi. Buvo galvota, kad ženklą reikia daryti „tūrinį“, t. y. pilnavidurį iš nerūdijančio metalo, kad žmonėms ant jo būtų galima netgi ir užlipti. Šį objektą pagal planą turėjo imtis įgyvendinti vietinis skulptorius Kęstutis Dovydaitis, jau anksčiau savo darbais prisidėjęs prie estetinio miesto įvaizdžio kūrimo. Jis jau buvo pradėjęs ieškoti techninių sprendimų ir galimybių tai padaryti.

„Jau pradėjau ieškoti rangovų, kas prekiauja metalu, jį pjausto, o aš turėjau suvirinti jį, sumontuoti, kitaip sakant, suteikti jam meninę išvaizdą, formą“, – sako skulptorius K. Dovydaitis.

Skulptorius manė, kad, jam atsisakius bendradarbiauti su savivaldybe, galutinis rezultatas bus toks, kokį ir jis turėjo padaryti.

„O pastačius ženklą pamačiau, kad jis visai ne toks – kiauraviduris, viduje prastesnis metalas, apšvietimas vėl akina pravažiuojant, o nuo Kauno pusės važiuojant ženklo raides iš apačios pusiau dengia pylimas. Taip neturėtų būti statant tokio svarbumo objektus, kurie turėtų tarnauti ne vienerius metus“, – aiškina K. Dovydaitis.

Taip pat skulptoriui atrodo, kad dabartinis ženklo variantas yra gerokai per brangus, nes kai apie šio ženklo pagaminimą buvo kalbama su juo, projekto sąmata buvo ta pati kaip ir dabar, o medžiagų jam reikėjo brangiau kainuojančių, nes jis būtų naudojęs vien tik nerūdijantį plieną. Anot jo, vien rangovui už nerūdijančio plieno medžiagą būtų tekę sumokėti beveik penkis tūkst. eurų. Nuo šio projekto įgyvendinimo skulptorius nusišalino dėl to, kad savivaldybė atsisakė mokėti avansu.

„Man pasakė – tu pirma padaryk, mes paskui sumokėsim. Bet aš neturiu tokių pinigų pirkti specialioms brangioms medžiagoms. Taip pat aš turėjau susirasti rangovą, kuris teiks medžiagas, o darbui padaryti jis mane įdarbins, nes pagal sutartį projektą turėjo įgyvendinti vienas rangovas, o visas objektas turėjo būti baigtas dar šįmet. Aš atsisakiau daryti šį projektą“, – pasakoja K. Dovydaitis.

Paslaugų atsisakė

Pasak K. Dovydaičio, galutiniame variante projekto vertė liko ta pati, bet į dabar stovintį ženklą investuota mažiau, nes akivaizdu, kad medžiagos čia panaudotos pigesnės (rūdijantis plienas). Dar  turėjo būti įrengtas specialus apšvietimas iš apačios, kuris taip pat įėjo į kainą, tačiau, kaip girdėjo skulptorius, apšvietimui pinigų buvo jau nelikę, reikėjo papildomų lėšų. Visam šiam projektui buvo skirta 20 tūkst. eurų, iš kurių 10 tūkst. kainavo pylimo pastatymas su visais jo inžineriniais įrenginiais, o likę 10 tūkst. buvo numatyti paties ženklo gamybos, apšvietimo ir pastatymo darbams. Skulptoriui atsisakius bendradarbiauti su savivaldybe, jam taip pat niekas nesumokėjo už sugaištą laiką, konsultacijas su specialistais techniniais klausimais bei jau kai kurias nupirktas medžiagas.

Kaip aiškina projekto idėjos autorius M. Paketuris, savivaldybė turėjo atsisakyti skulptoriaus K. Dovydaičio paslaugų dėl gan objektyvių priežasčių.

„Jo sukurtas tūrinis miesto ženklas būtų daugiau kainavęs, nes vien materialas ir darbas buvo skulptoriaus įvertinti aštuoniais tūkst. eurų, o dar keturių su puse tūkst. skulptorius norėjo už jo paties darbą, t. y. tą metalo apdirbimą. Taip skulptorius pradėjo kelti sąlygas, kurios mums tiesiog netiko ir mes atsisakėme su juo bendradarbiauti“, – aiškina M. Paketuris.

Pasak savivaldybės architekto, K. Dovydaitis labai delsė pradėti ženklo gaminimo darbus ir vis paklaustas, kada bus padarytas ženklas, nesakė konkretaus termino, tad ilgiau nežinioje gyventi nesinorėjo.

Ieškojo alternatyvos

Kai buvo atsisakyta bendradarbiauti su K. Dovydaičiu, M. Paketuris ieškojo alternatyvos ir dar kartą apsvarstė būsimo ženklo maketą. Taip, anot jo, kilo mintis grįžti prie pirminės savo idėjos, kad ženklas būtų padarytas iš dviejų skirtingo metalo pusių, kurios labiau atspindėtų jo idėją dėl žemdirbiško krašto. Todėl buvo atsisakyta kubinės Šakių informacinio ženklo formos ir nuspręsta jį padaryti tokį, kokį mes matome šiandien. Taip pat, pasak architekto, dar kartą buvo apgalvotas apšvietimo klausimas.

„Tas, kurį buvome numatę, kad lemputės ženklą apšviestų iš apačios, bet jos gali būti apsnigtos žiemą ar pan., todėl rinkomės kitą, įprastesnį variantą, kuris būtų patikimesnis“, – sako M. Paketuris.

M. Paketuris mano, kad dėl to, jog pasirinko ženklą pagaminti pagal jo paties pateiktą pirminę idėją, ženklo vertė nesumenko, nes, kad būtų tvirčiau, pirktas storesnis metalas. Be to, buvo ieškota rangovų, kurie ženklą pagamintų per gana trumpą laiką, bet kokybiškai atliktų darbus, o svarbiausia – įsitilptų į projektui numatytas lėšas. Pagaminti masyvų metalo kūrinį užtruko gerus du mėnesius, o įgyvendino tai privatus metalo apdirbėjas Andrius Vencius iš Kudirkos Naumiesčio. Taip pat M. Paketuris sako, kad nėra akcentuojama tai, jog jis pats neėmė atlygio už savo idėją, kaip paprastai tą daro visi autoriai. Kaip pavyzdį pateikia Jurbarko savivaldybę, kur miesto ženklas padarytas už berods 12 tūkst. eurų, bet jis visas yra pagamintas iš rūdijančio plieno ir, nors stovi ten dar gana trumpą laiką, tačiau vizualiai atrodo, lyg stovėtų tūkstantį metų.

Dėl paties ženklo estetinio vaizdo, kaip sako pats idėjos autorius, galima būtų diskutuoti valandų valandas ir kiekvienas žmogus čia turbūt turėtų savo nuomonę. Nuomonių dėl ženklo pastatymo netrūko ir socialiniame tinkle „Facebook“. Tiesa, daugelis kritikavo ne ženklą ar jo vizualinį vaizdą, nors besistebinčių tokiu sprendimu buvo. Visgi labiausiai diskusija kilo dėl neva per didelės ženklo kainos.