Rajono savivaldybės tarybos posėdyje Romas Pukinskas ieškojo sąjungininkų, kas jam padėtų sutvarkyti vieną, kaip jis įvardijo, „antisanitarinį židinį Lekėčiuose, kurį rajono gyventojai klaidingai laiko dideliu sveikatos šaltiniu“.

Semia įsilipę?

R. Pukinsko teigimu, Lekėčių šaltinis yra visiškai antisanitarinis, nes „žmonės vandenį semia iš balos, patys į jį įlipę su batais“, šaltinis ypač užsiteršia po lietaus, kai į jį subėga paviršinis vanduo. Dėl šaltinio sutvarkymo tarybos narys kreipėsi į savivaldybę, tačiau ši, pasak R. Pukinsko, atsisakė šį klausimą spręsti, nes tai nėra jos turtas. Jis kvietė Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovą Viktorą Lebedžinską „tapti sąjungininku ir uždrausti eksploatuoti Lekėčių šaltinio vandenį dėl rajone padažnėjusių tuberkuliozės atvejų“.

„Aš prisimenu Šakių gydytoją pulmonologą Gvydą Ambrazevičių, kuris sakydavo: „Aš uždrausčiau visas bobutes pardavinėti nuo gatvės visus sūrius, sviestą ir visa kita, nes ten yra pačios didžiausios tuberkuliozės sankaupos“, – įsitikinęs R. Pukinskas.

Tyrė, netyrė, o ar toliau tirs?

V. Lebedžinskas šiuo klausimu pritarė tarybos nariui, nes šaltinių vandens kokybe reikėtų rūpintis. Jis informavo, kad prieš keletą metų Visuomenės sveikatos biuras iš projektinių lėšų tyrė geriamąjį šaltinių vandenį – tada viskas buvo normos ribose. O praėjusiais metais rajono savivaldybė skyrė pinigus maudynių vandens tyrimams, todėl geriamas vanduo liko netirtas. Gydytojo teigimu, jis perdavė šį klausimą Šakių visuomenės sveikatos centrui, tačiau gavo atsakymą, kad šiuo metu rašytinių skundų nėra, todėl šis vandens netirsiąs.

„Jei šiemet savivaldybės administracija panorės tirti maudynių vandenį, gal papildomai skirtų lėšų ir šaltinio tyrimams?“ – teiravosi V. Lebedžinskas.

Kol kas rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis negalėjo atsakyti, ar bus tam skirtas finansavimas, nes tai nėra savivaldybės objektas, tiesiogiai priklausantis administracijos jurisdikcijai.

Dėl ko žinomi Lekėčiai?

Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis neslėpė, jog „viskas čia prasidėjo nuo praeitų metų vasaros, kai apie šaltinį parašė kažkoks rašeiva“, kurį jis priskyrė prie tų „didžiųjų“ specialistų, kurie viską žino, – jis rado „koloniją bakterijų“ ir parašė, kad čia vanduo blogas.  

„Mes tik džiaugiamės. Kuo mažiau važiuos, tuo geriau, nes tikrai daug darbo yra. Du kartus per savaitę važiuoja žmogus specialiai, renka šiukšles, tvarko. Šitiek žmonių atvažiuoja savaitgaliais. Vieną kartą suskaičiavau – 14 mašinų stovėjo. Vietiniai pyksta, klausia, kada jiems to vandens nueiti pasisemt. Sakau, gal eikit naktį“, – šmaikštavo seniūnas.

Tarybos narys kaip pagrindinę problemą įvardijo tai, jog žmogus su batais įbrenda į šaltinį ir užneša bakterijų, bet, pasak R. Krikštolaičio, „tos bakterijos tai ne upėtakiai kokie, ne lašišos, prieš srovę tai josios neina, kad vandenį užterštų, juk viskas nuplaukia žemyn“. Vienas eigulys padarė ir specialų rentinuką iš ąžuolo, kur vanduo susikaupia, kad būtų patogiau pasisemti.

„Girininkai sutvarkė nulipimą prie šaltinio, o mes įsipareigojome patys sau, kad palaikysime tvarką. Dėl ko Lekėčiai žinomi? Dėl šaltinio ir dėl Mėlynių festivalio, – konstatavo faktą seniūnas. – Jei vanduo bėga iš vamzdžio, jis kitoks, vis tiek netenka kai kurių savo savybių. O čia gal Lietuvoje vienintelis toks šaltinis. Čia ir jo savitumas, kad reikia vandenį pasisemti, o ne prisileisti iš vamzdžio.“

Kas kontroliuoja? Kas žino?

R. Krikštolaitis prasitarė, kad perskaitęs, jog šaltinio vanduo yra blogas, pats puolė domėtis, kaip iš tiesų yra, tad skambino ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, ir prie savivaldybės įsikūrusį Visuomenės sveikatos biurą. Pasak jo, gavo atsakymą, kad šaltinio vanduo kasmet tiriamas, tačiau niekad niekas nieko blogo nerado.

„Žinokit, čia ir vietiniai žmonės pasidaro tuos tyrimus. Tas bakteriologinis tyrimas tikrai nėra toks brangus. Žmonės pas mus vandens suvažiuoja iš visų Lietuvos kraštų ir džiaugiasi, kad vanduo yra labai skanus ir gaivinantis“, – neslėpė seniūnas.
V. Lebedžinskas, paklaustas, kas turėtų rūpintis šaltinio vandens sanitarinėmis ir higienos normomis, nurodė, kad tikrinimo funkcija yra deleguota Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pakalbinę šio centro Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėją Robertą Jakimonį sužinojome, kad centras šių tyrimų neatlieka, kad tai galbūt Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rūpestis. Taigi, nuo Kermošiaus prie Keipošiaus. Skambinom ir Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Artūrui Šimkui, kuris patarė pirmiausiai išsiaiškinti, kam priklauso šaltinis, nes jų tarnyba tokių duomenų neturi. Jo teigimu, greičiausiai jis priklauso valstybei, nes, jei šaltinis priklausytų privatininkui, jau seniai būtų pastatytas skaitliukas ir mokėtume už kiekvieną litrą.

„Tai nėra mūsų kontroliuojamas objektas. Kam šaltinis priklauso, tas ir turėtų pasirūpinti tyrimais. Jei tai bendro naudojimo objektas, kiekvienas žmogus turi pats apsispręsti, ar vartoti jo vandenį, ar ne“, – paaiškino A. Šimkus, informuodamas, kad vandens mėginį reikia taip pat mokėti paimti, nes neapmokytas žmogus pats gali nuo rankų įnešti į jį bakterijų, tad kiekvienas turi dirbti savo darbą.

Kadangi šaltinis trykšta valstybiniame miške, kreipėmės ir į Valstybinių miškų urėdijos Šakių regiono padalinio vadovą Gintarą Bacevičių. Jis informavo, kad šaltinis, trykštantis valstybinėje žemėje, kaip bet kuris kitas vandens telkinys, priklauso valstybei, tad niekas jo neatidarė, niekas ir neuždarys.