Penktadienį vykusios Lietuvos socialdemokratų (LSDP) Šakių skyriaus rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu išrinktas naujas skyriaus pirmininkas, kuriuo dviejų balsų skirtumu tapo naujasis rajono vicemeras Darius Jakavičius. Labiausiai jis nusiteikęs vienyti partiečius –  kad skyrius susiskaldęs, turi ir poziciją, ir opoziciją, šįkart pripažinta viešai. Be to, kritikos pažerta ne tik buvusiam, bet ir naujajam skyriaus pirmininkui.

Pradėjo nuo ataskaitų

Leidus konferencijoje dalyvauti rajono žiniasklaidos atstovams, pirmiausiai savo veiklos ataskaitą pristatė dvejus metus skyriui vadovavęs Viktoras Lebedžinskas. Jis priminė vykusius renginius, projektus, veiklas, pasidžiaugė rinkimų rezultatais ir sakė, kad „gal ne viskas ėjosi gerai“, tačiau kvietė ataskaitai pritarti. Apie socialdemokratų frakcijos darbą savivaldybės taryboje kalbėjo tarybos narys Martinas Eimutis, atsiprašęs už ne itin konkrečią ataskaitą, tačiau patikino nežinojęs, kad frakcijos seniūnas Bernardinas Petras Vainius konferencijoje nedalyvaus ir jam veiklą pristatyti teks už jį. M. Eimutis taip pat pasidžiaugė rinkimų rezultatais, mat dabar turimos vicemero bei dviejų komitetų pirmininkų pareigos yra daugiau, nei turėta anksčiau. Jo pastebėjimu, gana aktyvūs partijos nariai buvo ankstesnėje taryboje, tad vylėsi, kad ir naujos kadencijos socialdemokratai dirbs ne blogiau, o jų darbai bus girdimi.

Nemoka nario mokesčio

Finansinę ataskaitą pristačiusi šios komisijos vadovė Aušra Bizaitė buvo konkreti ir po pristatymo apskritai pareiškė siūlanti nepritarti jos ataskaitai bei jos daugiau į šias pareigas nerinkti. Ji informavo, kad iš 238 narių per ataskaitinį laikotarpį nario mokestį sumokėjo tik 126. Per paskutinius dvejus metus partija sumažėjo 16 narių. Be to, ji sakė įžvelgianti nesąžiningumą ir net Statuto pažeidimą, kad nemokantys mokesčio nariai iš partijos nėra šalinami.

„Nemanau, kad reikia tik dėl skaičiaus ir tokių narių, kurių išvis nematę ir nežinom išvis, kokia jų nuomonė apie mus“, – kalbėjo A. Bizaitė.

Pasirodo, nario mokesčio nemokantis partietis net buvo įtrauktas į rinkimų sąrašą – o to pagal partijos Statutą irgi negali būti. Tiesa, kas tas narys, neįvardyta. Tačiau A. Bizaitė ne kartą pabrėžė, kad jai dėl tokios situacijos liūdna, o kad su nemokiais nariais nėra kalbamasi A. Bizaitė apskritai suabejojo Etikos komisija ir jos reikalingumu. Moteris informavo, kad 336 eurai ir buvo sumokėti už nemokius partiečius (iš viso per metus skyrius susirinko daugiau nei 2 tūkst. 600 eurų). Kiti socialdemokratai replikavo, kad pirmiausiai reikia ne iš partijos mesti, bet darbo duoti Etikos komisijai. Ši darbo neturi, nes niekas to darbo jai neduoda. O kas turėtų duoti, garsiai neįvardyta, bet ne kartą konferencijos metu prabilta, kad tvirtesnio stuburo reikėjo ir pačiam skyriaus pirmininkui V. Lebedžinskui. Beje, vėliau apie tai kalbėjo Romas Pukinskas, tikinęs, kad skyriuje „kas ką norėjo, tas tą darė, rodė kaprizus“. Kad nario mokesčio nemokantis narys atsidūrė rinkimų sąraše, išties nesąžininga kitų partiečių atžvilgiu – tai pripažino ir Kristina Geršvaltaitienė. Galbūt, kaip kalbėta, čia didesnį dėmesį galėjo atkreipti ir rinkimų štabas (jam vadovavo Ilona Leleivienė), bet kai viduje, buvo galima suprasti, ne per daugiausiai kalbamasi – įvyko, kaip įvyko. Be to, partijos pozicijos bei opozicijos nuomonė išsiskyrė – kokybiškai ar nekokybiškai tas rinkimų štabas dirbo...

Kaip Pilypas iš kanapių?

Priėjus prie skyriaus pirmininko rinkimų Raminta Jakelaitienė iškart pasiūlė D. Jakavičiaus kandidatūrą, argumentuodama, kad jis jau gražiai pradėjo, tad galėtų darbus tęsti. Kita kandidatūra – iki tol skyriui vadovavusio V. Lebedžinsko.

Pirmasis savo bičiuliams bendrapartiečiams prisistatyti stojo D. Jakavičius, pripažinęs girdėjęs gandų esą „tas piemuo sugalvojo susirinkti, kas įmanoma“, tačiau jis sakė ateinantis dirbti ne vienas, mat be komandos neįmanoma. Galbūt todėl, svarstė D. Jakavičius, nepavežė ir dabartinis skyriaus pirmininkas.

„Pirmininko darbas vienyti, o ne skaldyti“, – teigė D. Jakavičius, kritikos mestelėjęs V. Lebedžinskui ir raginęs kiekvienam į šį pastebėjimą atsakyti tiesiog sau.

D. Jakavičius gana drąsiai pasisakė apie daugelį skyriuje vykstančių dalykų. Pirmiausiai pabrėžė, kad minusas, jog sumažėjo narių, vadinasi, nevyko sklaida. Tiesiog žiauru, kad pats skyriaus pirmininkas neturi jokių politinių ambicijų ir „jei Jakavičius nebūtų išlindęs kaip Pilypas iš kanapių ir pasakęs, kad aš galiu vesti partiją“, D. Jakavičiaus nuomone, rinkimuose partija galėjo patirti gėdą. Tad skyriaus nariai ne tik mokesčio nemoka, atkreipė dėmesį naujai iškeptas mero pavaduotojas, bet ir į rinkimus nenori eiti, tad kandidatas į skyriaus pirmininkus ragino juo ir toliau pasitikėti ir kalbėjo, kad laikas permainoms.

Pasak jo, reikia veikti, „nes arba tu darai, arba tave padaro“.

„Noriu, kad jūs suprastumėt ir patikėtumėt, kad partija gali pasikeisti. Reikia, kad jūs patikėtumėt, galime visi tai padaryti“, – sakė D. Jakavičius, kaip skaudulius įvardijęs skyriaus lyderių neparamą rinkimuose, nes tikino visiškai jos nejautęs.

Taip pat pripažino, kad gana nemaloni situacija susiklostė ir pirmąją darbo dieną savivaldybėje, mat buvęs vicemeras, bendrapartietis B. P. Vainius jam paliko tik raktų ryšulėlį, bet jokio kolegiško patarimo, perdavimo...

Beje, nors B. P. Vainius susitikime nedalyvavo, apie jį kalbėdamas R. Pukinskas rėžė – „jis atliko didelį darbą ūkinėj veikloj, bet pamiršo, kas jį ten nukreipė“.

Partijos neįgalumas išryškėjo, D. Jakavičiaus žodžiais, ir eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio viešnagės metu, mat nebuvo organizuotumo, susitelkimo, kurio, beje, apskritai trūksta, nes skyrius susiskaldęs, tad pedagogo darbą į politiką iškeitęs socialdemokratas nori jį suvienyti ir kvietė pamiršus nuoskaudas visus siekti bendro tikslo.

Nuleido ant žemės?

D. Jakavičiaus prisistatymo išklausiusi Jurgita Savickienė pastebėjo, kad „Darius turi labai aukštą savivertę, bet labai žemą savikritiką, deja“ ir priminė, kad jis socialdemokratų partijoje apskritai tik dveji metai, o į merus, kaip sakė J. Savickienė, jo irgi „niekas nekėlė, o pasisiūlė pats“. Tad ji svarstė, ar aukštai savivertei įtakos turi nepatirtis ar pelnytas mero pavaduotojo postas. J. Savickienė apgailestavo ir dėl iš D. Jakavičiaus aplinkos žmonių girdėtų frazių – esą reikia „naikinti tą Lebedžinskų UAB-ą“. Ji atkreipė dėmesį, kad „be tų Lebedžinskų, kurie kūrė šio skyriaus istoriją, nebūtų ir jų pačių“. Apie V. Lebedžinską ji pasisakė kaip apie itin gerą vadovą, vienijantį, turintį kompetencijas, patirtį, gebantį diskutuoti, išgirsti, priimti sprendimus.
Savo brolio ginti stojo ir partijos garbės pirmininkas Rimgaudas Lebedžinskas kėlęs retorinį klausimą: ką lengviau kritikuoti – dirbusį žmogų ar nedirbusį visai?

Palaikė naujoką

Ne taip pakylėtai ir uždegančiai kalbėjo V. Lebedžinskas. Jis priminė, kad ir prieš dvejus metus sakė ateinantis skyriui vadovauti laikinai, kol grįš Mindaugas Bastys. Bet jis negrįžo, o ir visa ta situacija nebuvo iš lengvųjų. Tiesa, jis nemato nieko blogo, kad į rinkimus ėjo D. Jakavičius, kaip ir to, kad skyriui vadovauja ne politinis lyderis. Tačiau tikino sprendimų niekada nepriėmęs asmeniškai ir ragino partiečius balsuoti pagal savo valią.

„Neverksiu pametęs, bet nesidžiaugsiu ir radęs“, – sakė jau buvęs skyriaus pirmininkas.

Slaptu balsavimu Šakių socialdemokratai 21 balsą atidavė už V. Lebedžinską, o 23 – už D. Jakavičių, kuris toliau ėmėsi vadovauti konferencijai ir ragino visus partiečius dirbti kartu. Jis paprašė pritarti jo pavaduotojų Ramintos Jakelaitienės, Eglės Dragūnaitytės ir Martino Eimučio kandidatūroms, taip pat perskaitė jau iš anksto parengtą skyriaus valdybos sąrašą, kuriam pritarta. Beje, susitikimo metu ne kartą pabrėžta ir tai, kad atėjo metas socialdemokratams labiau skirtis nuo kitų partijų, nebūti beveidžiais ir labiau pabrėžti savo identitetą.