Plokščiuose siaučiantys barsukai tapo vandalais

kapinese barsukas
Kas kartą į Plokščių kapines savo mamos kapo aplankyti atvykusi Aušra randa jį išniekintą – pasirodo, jog tai laukinių gyvūnų – barsukų – darbas. Skaitytojo nuotr.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Plokščiuose esančiose civilinėse kapinėse kai kuriuos kapus aplankyti atvykę artimieji kartkartėmis randa juos suartus ir išraustus kaip bulvienojus. Pasirodo, Plokščiuose jau antri metai karaliauja barsukai – laukiniai žvėrys rausia ne tik kapavietes, pievas, laukus, bet ir gyvenvietėje esančių privačių namų valdas.

Praėjusią savaitę į redakciją kreipėsi skaitytoja Aušra, kuri pasakojo, kad į Plokščių kapines nuvykusi tvarkyti savo mamos kapo jį randa išraustą barsukų. Moteris sako, kad ne kartą jau teko atsodinti gėles, nors skaudžiausia net ne tai, o kad kaskart kapai atrodo kaip vandalų nusiaubti, išniekinti. Taip pat moteris pastebėjo, kad kapinių tvoros dalis, kuri uždėta nuo Vaiguvos upelio pusės, kur, tikėtina, ir gyvena šie laukiniai gyvūnai, šiuo metu yra nuimama, nes ten žadama dėti naują tvorą. Pasak moters, darbai vyksta lėtai, tad dabar barsukams tikras rojus – jie laisvai gali raustis kapinėse.

Apie laukinių gyvūnų invaziją Plokščiuose patvirtino ir seniūnė Laimutė Miliūnienė, sakydama, kad išties porą metų gyvenvietę atakuoja barsukai. Gyventojai jau nežino, kaip su jais kovoti, nes rausia šie gyvūnai ir kiemus, ir laukus, ir kapines. Dėl to, anot seniūnės, buvo priimtas sprendimas pakeisti seną tinklinę kapinių tvorą į naują iš tos pusės, kur galimai prie kanalo gyvena barsukai, tačiau viskas ne taip greitai vyksta, kaip žmonės norėtų. Tvora tveriama seniūnijos darbuotojų ir tų, kurie atidirba už pašalpas, pastangomis.

„Šiuo metu darbininkai ima seną tvorą ir taiso medinę tvorą, kuri yra kitose kapinių pusėse. Su mūsų darbo jėga, kokią mes turime šiandien, iki rugsėjo turėtume pakeisti seną tinklinę tvorą nauja, segmentine tvora ir kitose kapinių pusėse sutvarkyti, kai kur atnaujinti medinius senos medinės tvoros strypus“, – sako seniūnė.

Anot seniūnės, darbo rankų seniūnija turi mažai, o reikia pasirūpinti ne tik kapinių tvora, bet nudirbti ir kitus aplinkos tvarkymo darbus.

Tačiau apie apsaugą nuo laukinių gyvūnų kitaip galvoja gamtos mylėtojai. Plokščių medžiotojų klubo „Žalgiris“ vadovas Regimantas Šeputis sako, kad tvoros apsisaugoti nuo barsukų nepadės, nes šie gyvūnai rausiasi ir po žeme, lipa per tvoros viršų ir lenda pro mažiausius plyšius. Anot medžiotojo, Plokščiuose gyvenantis jo tėvas, kuris taip pat yra medžiotojas, jau bandė pergudrauti laukinius gyvūnėlius, kurie nuolat iškasinėdavo jo kiemą.

„Barsukai labai gudrūs gyvūnai, juos sunku pergudrauti, mums jokios priemonės nepadėjo, išskyrus aptvertą teritoriją ir palaidus šunis, tada jie jaučia gyvūną ir nelenda į kiemą“, – aiškina klubo vadovas.

Be to, anot R. Šepučio, medžiotojai nedaug kuo ir gali padėti žmonėms, nes miestelyje medžioti negalima. Beje, barsukų medžiojimo sezonas yra labai trumpas – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1d., be to, tai nėra lengvai sumedžiojamas gyvūnas. Anot Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos žinovo Gintauto Liepuonio, teko girdėti, kad pastaraisiais metais gausėja barsukų, nors, kaip rodo oficialūs duomenys, šių gyvūnų Lietuvoje nėra daug. G. Liepuonis sako, kad nėra girdėjęs apie barsukų populiacijos pagausėjimą Plokščiuose.

Kaip teigia gamtininkai, natūralioje gamtoje šiuos stambiausius kiauninių šeimos žinduolius gaudo tik vilkai ir lūšys, todėl jų populiacijai augti didelių kliūčių nėra. Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, krūmuose, pievose, prie kanalų, arti miško. Barsukai gyvena grupėmis, neretai kartu su lapėmis ar usūriniais šunimis. Ypatingi šie gyvūnai tuo, kad kasa sudėtingas urvų sistemas, o maisto ieškoti traukia naktį dviejų kilometrų spinduliu, o kartais ir toliau. Maitinasi barsukai įvairiai – tiek augaliniu maistu, tiek graužikais, varliagyviais, vabzdžiais, lervomis, kurmiais ir kt. Todėl ieškodami maisto jie rausia visur nesirinkdami – laukuose, kiemuose ar net kapinėse.

Kitų rajono medžiotojų būrelių nariai taip pat yra pastebėję barsukų išraustus didžiulius urvus, o neveikiančiose senose kaimų kapinaitėse yra radę tiek iškasinėta, kad paviršiuje netgi mėtėsi žmonių kaulai...

Kaip sako seniūnė L. Miliūnienė, nieko nepadarysi – žmogui reikia gyventi kartu su gamta, nes mes esame jos dalis. Seniūnė puikiai atsimena, kaip prieš porą metų Plokščius atakavo invaziniai šliužai, kuriems pasitraukus, regis, estafetė perleista barsukams...

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px