Kudirkos Naumiesčio ir Gelgaudiškio miestų centrų gražinimo darbai jau finišo tiesiojoje. To negalima pasakyti apie Lukšius – savivaldybės įgyvendinamas miestelių projektas, kuriuo čia taip pat turėtų būti sutvarkytas centras, netgi nepradėtas. Projekto įgyvendinimui koją pakišo per dideli lūkesčiai. Paskutinėmis metų dienomis savivaldybės specialistai suskubo mažinti projekto apimtis, kad Lukšiai iš viso neliktų be svarbių investicijų.

Iki 2020 m. gruodžio paskutinės dienos turėjęs būti baigtas savivaldybės įgyvendinamas projektas „Lukšių gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ net nepradėtas. Savivaldybės administracija metų pabaigoje turėjo nedelsiant imtis veiksmų – atsisakyti didelių sumanymų, neracionalių sprendinių, kad projektas apskritai nesužlugtų, o darbai būtų pradėti bent jau kitais metais.

Didžiausias dėmesys, įgyvendinant šį projektą, turėjo būti skiriamas miestelio centrui, o ypač jo pagrindinės A. Tatarės gatvės sutvarkymui. Čia turi atsirasti arba būti atnaujinti ne tik kai kurie pėsčiųjų takai, padarytas dviračių takas, sutvarkyta miestelio centro aplinka, bet įrengtas ir apšvietimas, nauji suoliukai, šiukšliadėžės, tualetas, skelbimo lentos ir kiti svarbūs infastruktūros objektai, kurie turėtų Lukšių centrą atnaujinti iš pagrindų. Maža to, šiuo projektu numatyta sutvarkyti ir kultūros namų pastato rūsio patalpas, kuriose galėtų sau rasti erdvę vietos jaunimas. Iš viso projekto pradinė vertė siekė 850 tūkst. eurų. Deja, metai baigėsi, o realių darbų Lukšiuose netgi iš ketvirto karto per viešuosius pirkimus surasti rangovai nepradėjo. Per paskutiniąją metų spaudos konferenciją rajono vadovai paaiškino, kas vyksta su šiuo miestelio atnaujinimo projektu – pasirodo, ambicijų kažką sutvarkyti Lukšiuose buvo daugiau negu tam numatyta pinigų, o iš ketvirto karto surasti darbų rangovai pradėjo reikalauti papildomų lėšų, kad viskas būtų padaryta taip, kaip prieš 5-erius metus susiplanavo bendruomenė.

Anot vicemero Dariaus Jakavičiaus, rangovas, pamatęs visas galimas projekto vertes, atsitraukė.

Į Lukšius prieš geras dvi savaites skubėjo ne tik pats lukšietis vicemeras D. Jakavičius, bet ir savivaldybės Ūkio, architektūros ir urbanistikos skyriaus projektų koordinatorė Janina Povilaitytė, šio skyriaus specialistas Vytautas Mauza bei architektas Mantas Paketuris. Visų jų pagrindinė užduotis buvo, anot vicemero, žiūrėti, kur dar galima sutaupyti, kaip pakeisti brangias medžiagas kokybiškomis kitomis, galbūt pigesnėmis, atsisakyti kai kurių neracionalių, ne vietos bendruomenei reikalingų užmojų ir stengtis, kad projektas nesužlugtų.

Liūto dalis iš projektui skirtų lėšų (beveik 790 tūkst. eurų) yra skiriama iš Europos Sąjungos fondų, dar prie projekto prisidedama Valstybės (64 tūkst. eurų) bei pačios savivaldybės lėšomis – taip pat 64 tūkst. eurų. Lukšių miestelio projekto rangos darbus savivaldybei pavyko nupirkti už 762 tūkst. eurų, tačiau rangovai jų net nepradėjo. Anot savivaldybės Ūkio, architektūros ir urbanistikos skyriaus projektų koordinatorės J. Povilaitytės, su konkursą laimėjusia UAB „Masarga“, vėliau veikusia pagal jungtinę sutartį su UAB „Vilkeda“, savivaldybės rangos darbų sutartis pasirašyta dar 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau darbininkai taip ir nepradėjo dirbti, nes rado neatitikimų techniniame projekte.

„Rangovai visą laiką su užsakove derino tik papildomus darbus, už kuriuos prašė papildomo finansavimo, o praėjusių metų gruodžio 18d. savivaldybę pasiekė raštas, kad jie nutraukia sutartį“, – aiškino projekto koordinatorė.

„Pradžia buvo tokia – per daug norėta, prigalvota erdvių, kurių klausimas, ar reikia pačiai bendruomenei, nes ištransliuota, kad į miestelį atvažiuoja labai labai daug turistų ir dėl jų buvo daug kas numatyta padaryti“, – sako vicemeras.

Pasak D. Jakavičiaus, pirminiame projekto variante buvo numatyta prie parduotuvės „Aibė“ aikštelės įrengti turgaus aikštę, o dar ir automobilių stovėjimo aikštelę, kuri būtų skirta turistų autobusams. A. Tatarės gatvės savininkas – Kelių direkcija – apskritai pareikalavo padaryti siaurą įvažiavimą/išvažiavimą į šią aikštelę prie parduotuvės, šį reikalavimą įgyvendinus, autobusui būtų sunku manevruoti. Be to, anot vicemero, tą numatytą vietą autobusų sustojimui reiktų labai išaukštinti, nes ji gana žema – tektų išpilti daug grunto, kas taip pat didina kaštus. Anot vicemero, gali autobusai sustoti ir kitur – prie kultūros namų ar kitose aikštelėse, tačiau ši vizija dėl automobilių stovėjimo aikštelės buvo įtraukta pirminiame plane, todėl jos atsisakyti visiškai nepavyks, tačiau dabar projektuotojai laužo galvas, kaip viską racionaliau padaryti.

Kad nereikia čia ieškoti kaltininko, kas kadaise užsinorėjo kuo geriau ir kuo gražiau sutvarkyti miestelį, o reikia ieškoti būdų, kaip spręsti iškilusią problemą, patikino ir rajono meras Edgaras Pilypaitis.

„Kaltininko tokio nereikia ieškoti. Tiesiog tokios aplinkybės – jeigu vienas takas sudėtas korio plytelėmis, tai ir kiti takai turi būti tokie pagal bendruomenės išreikštą norą. Nors tai nėra racionalu. Dėl to ir suskubta žiūrėti, ar tikrai visko reikia, ko kažkada kažkas pageidavo. Kadangi finansavimo sutartis jau yra pasirašyta, tad turime padaryti viską taip, kaip ten buvo numatyta, pavyzdžiui, jeigu šaligatvių tiek metrų buvo numatyta, tad reikia jų tiek. Projekto esmei jau nebeužtenka pinigų, todėl ir reikia grįžti prie projektavimo dalykų, koreguoti projektą“, – aiškino E. Pilypaitis.

Anot koordinatorės J. Povilaitytės, šiuo metu savivaldybė derina prašymą projekto pratęsimui ir lygiagrečiai bendraujama su projektuotojais dėl neatitikimų ištaisymo, o 2021 m. bus skelbiamas naujas rangos darbų pirkimas. Finansavimo laikotarpis šiam projektui numatytas iki 2023 metų.

Seniūnas Vidas Cikana sako, kad prieš 5-etą metų tai, ką reikia padaryti miestelyje, sprendė visa vietos bendruomenė kartu su seniūnaičiais ir čia veikiančiomis įstaigomis, viską derino ir braižė kartu su projektuotojais. Anot seniūno, projektas apgalvotas toliaregiškai – pagalvota ne vien apie šias investicijas, bet numatant ir kelis žingsnius į priekį, kad galbūt ateityje dar iš kitų šaltinių pavyks pritraukti lėšų kitiems miestelio darbams padaryti, todėl dabar svarbiausia buvo pasikloti pagrindinius, esminius dalykus, kad ateityje nereiktų grįžti ir perdaryti kažko iš naujo.

„Mes svajoti su bendruomene galėjome daug ir daug ko norėti, bet pinigų buvo numatyta tiek, kiek numatyta, ir projektuotojai žinojo, kokios yra ribos, kas galima ir kas neįmanoma padaryti tuo projektu – pagal tai jie viską ir braižė. Kita vertus, dabar reikėtų ne ieškoti, kaip ir ko atsisakyti, o ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Juk taip buvo daroma ir Zyplių dvarą atstatant – teko sukti galvą, ieškoti išeičių ir kompromisų, kaip padaryti, kad viskas būtų padaryta“, – sako seniūnas V. Cikana.

Seniūnas tikina, kad projekto įgyvendinamas buvo jų visos bendruomenės vizija, o kad ji nebuvo iki šiol įgyvendinta, pačiam seniūnui labai gaila ir skaudu, nes daugiausiai čia praranda ne kažkas kitas, o patys gyventojai.