Rugpjūčio 18 d. Žvirgždaičiuose gyvenanti Ona Kriaučiūnienė šventė 100 metų jubiliejų. Kai šią ypatingą dieną aplankėme senolę, apie 20 pastarųjų metų gyvenančią pas vyresnėlę dukrą Ireną, santūri, šviesių akių jubiliatė jau laukė svečių.

„Negerai jau tokio amžiaus sulaukti. Bet aš šiandien gyvenu gerai, gražiai“, – sako šimtametė.

Šiuo metu O. Kriaučiūnienė gyvena Žvirgždaičiuose, 75-erių metų dukros Irenos namuose, ši ir padeda susikalbėti su jubiliate.

O. Kriaučiūnienė ir gimusi Žvirgždaičiuose, Agotos ir Juliaus Endrikių šeimoje. Kartu augo dar dvi seserys ir brolis, Ona buvo iš visų vyriausia. Bet, pasak dukros Irenos, daugiau šeimoje ilgaamžių nebuvę.

„Mačiau, kaip lakūnai Liorentai su lėktuvu Žvirgždaičiuose nusileido, bėgom į pievą visi žiūrėti“, – akimirksniu į prisiminimus nugrimzta senolė.

Pasiteiravus apie jaunystę, jos veide susimeta gilaus rūpesčio raukšlės – mat teko išgyventi Antrąjį pasaulinį karą.

„Atsimenu karą gerai, kaip buvo baisu, kaip baisu. Kareiviai grabėse gulėjo, aplinkui šaudė, oi, kiek žmonių nušovė. Ir mus varėsi... Buvau su tėvu, kuris mokėjo kalbėti vokiškai... Tai mus paleido...“ – sunkiai žodžius renka O.Kriaučiūnienė.

Skaudama širdimi senolė pasakoja, kaip jauna būdama iš karto neteko abiejų tėvų: „Mamelė ir tėvas buvo 48-erių, mamą palaidojom, lygiai mėnesis suėjo – tėvas mirė.“

1946 m. Onutė Žvirgždaičių koplytėlėje susituokė su Broniumi Kriaučiūnu. Jauna šeima išsikėlė gyventi į Janukiškius, gimė trys vaikai – Irena, Regina ir Algirdas. Jie padovanojo šešis anūkus, aštuonis proanūkius. Šimtametė jau gali pasidžiaugti ir proproanūkiu.

Mintimis grįždama į praeitį jubiliatė prisimena, kaip gyvendama Janukiškiuose dirbo fermose. Kiek daug sunkaus darbo, bemiegių naktų, nepritekliaus būta, tačiau visa šita gyvenimiška patirtis, ko gero, prisidėjo prie ilgaamžiškumo.

1983 m. mirė vyras Bronius, tuomet Onutė išsikraustė į Kybartus, ten gyveno jos brolis ir seserys. Jiems mirus, maždaug prieš 20 metų vėl sugrįžo gyventi į Žvirgždaičius.

Paklausta, koks jos ilgaamžiškumo receptas, moteris patikina, kad visą gyvenimą daug dirbo. Ir dar priduria, kad šiuolaikinės technologijos vienaip žmonėms padeda, kitaip juos traumuoja. Ji pabrėžia, kad anksčiau žmonės buvo draugiškesni, nuoširdesni.

Dukra Irena pasakojo, kad mama valgo paprastesnį maistą, virtą mėsytę, lašinukus. Sako: mama prastai mato, sunkiai girdi, o dar nuo naujų metų kraujospūdis „šokinėja“. Todėl dienas leidžia ramiai, išeina į lauką, pasėdi gražioje, dukros Irenos išpuoselėtoje sodyboje.

„Mama paprastas žmogus, be galo rami, mažai kalbanti. Sunkiai gyveno...“ – atsidūsta dukra Irena.

Trečiadienį į šimtametės namus pasveikinti gražaus jubiliejaus proga užsuko ir rajono meras Edgaras Pilypaitis bei Žvirždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.

„Noriu palinkėti dar daug šviesių minčių ir aiškių akių. Kad aplinkiniai garsiau kalbėtų, kad viską suprastumėte ir kad džiaugtumėtės vaikais, anūkais, proanūkiais. Tuo, ką užgyvenote, ką Dievulis davė, kuo galit tikrai labai džiaugtis. Gyvenkit dar apsupta mylimų žmonių“, – linkėjo rajono meras.

Garbingą jubiliejų O.Kriaučiūnienė švęs šeštadienį artimųjų rate, Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčioje dalyvaus šv. Mišiose.

„Dėkoju labai, dėkoju, kad neužmirštat šitokių senų žmonių...“ – atsisveikino šimtametė.